Kiekvienas iš mūsų galvodamas apie savo svajonių namą svarstome iš kokių medžiagų jį statyti. Iš vienos pusės platus šiuolaikinių statybinių medžiagų ir statybos būdų spektras padidina formų, erdvių ir techninių sprendimų įvairovę. Iš kitos pusės panaudojus naujas medžiagas vėliau pastebima, kad neišspręstos įvairios smulkmenos, kurios vėliau gali peraugti į rimtus nepatogumus. Praėjusį šimtmetį primesta silikatinė ir plastikinė statybų kultūra ne tik varžo naujovių naudojimą statybose, bet ir išstūmė senų tradicinių medžiagų naudojimą. Paprastas pušies rąstas yra viena iš tokių medžiagų. Džiugu, kad po truputį vėl ją atrandame.
Jūsų būsimo namo medžiagų pasirinkimas
Rąstinis namas turi daug privalumų. Pirmiausia tai sveika aplinka, susiliejimas su gamta bei būsto unikalumas. Deja, daugumai žmonių ši statybinė medžiaga vis dar asocijuojasi su pigumu ir senais vargdieniškais laikais. Šių dienų praktika paneigia pastarąją nuomonę. Mediniai namai įgauna vis didesnį populiarumą dėl savo nepakartojamų savybių. Norint teisingai suręsti namą reikia ne tik naudoti kokybiškas medžiagas, bet ir turėti gerus įgūdžius, kurie buvo suformuoti mūsų senolių ir perduoti iš kartos į kartą. Dėl šių priežasčių rąstinio namo kaina negali daug nusileisti analogiškam namui, kuris pastatytas iš plytų ar blokelių.
Patalpų veniliacija - viena iš aktualiausių šių dienų problemų
Nežiūrint į tai, iš kokių medžiagų pastatytas namas, pagrindinė išorinės namo sienos funkcija yra išsaugoti temperatūrą ir apsaugoti nuo vėjo. Rąstinio namo atveju pastaroji funkcija priklauso nuo to, kaip tiksliai yra suleisti rąstai vienas su kitu. Karkasinių arba mūrinių namų sienose be apšiltinimo medžiagų dar naudojama drėgmės ir vėjo izoliacija. Sudėjus visas šias medžiagas gaunama visiškai hermetiška atitvara.
Remiantis bendromis statybinėmis normomis oras gyvenamosiose arba biuro patalpose turi pasikeisti 1,5-2 kartus per valandą. Kitaip sakant, žmogui, esančiam patalpoje, turi pritekėti 6-10 litrų šviežio oro. Taigi, 150 kv.m. pastate per sekundę turėtų pasikeisti apie 120 litrų oro. Jei namo vėdinimas vyktų per dvi 20X20 cm kiaurymes, oro srautas turėtų būti apie 3.5 m/s.
Šiam tikslui yra naudojamos modernios vėdinimo sistemos, kurios užtikrina pakankamą tolygų švaraus oro padavimą, jo pašildymą bei seno oro išmetimą. Deja, šios sistemos yra brangios ir gana sudėtingos eksploatuoti. Negana to, žmogus tam tikrose patalpos vietose vis tiek jaučia skersvėjį dėl netolygaus oro paskirstymo. Dažniausiai kas praktikoje atsitinka - šios ventiliacinės ertmės vieną dieną būna paprasčiausiai užkemšamos...
Dėl šių priežasčių dažnai patapose jaučiamas oro trūkumas, skersvėjis ar per šiltas oras. Dėl šių priežasčių kyla aktuali problema - skraidančio dulkių dalelės ore. Pastarosios, kaip žinome, sukelią šių dienų marą alergiją.
Rąstinio namo vidaus klimatas ir sienų šiluminės savybės
Dėl didelio rąstinių namų populiarumo ši tema bene išsamiausiai studijuojama Skandinavijoje ir Šiaurės Amerikoje. Pagrindinė studijų užduotis iš pradžių buvo padaryti ekonominį sanaudų energijos namo šildymui apskaičiavimą. Eksperimentai parodė, kad energijos srautai rąstiniame name yra gana komplikuota tema, kuri nenori pasiduoti fizikos lygtims. Buvo nustatyta, kad energijos netekimai per rąstinę sieną negali būti skaičiuojami remiantis vien tik medžio šiluminio laidumo koeficientu. Gauti praktiniai rezultatai studijų organizatorius nustebino - sąnaudos buvo mažesnės nei tikėtasi pagal teorinius skaičiavimus.
Manoma, kad pagrindiniai veiksniai, įtakojantys šį rezultatą, slepiasi po rąstų kvėpavimo, šiluminės talpos ir drėgmės absorcijų savybėmis. Reikia pabrėžti, kad į energijos sąnaudas eksperimentas įtraukė ir vasaros metu pastato kondicionavimui sunaudotą energiją.
Neabejotinas faktas - rąstinio namo atmosfera sveikiausia
Be fizikinių šiluminių savybių yra ir kitas labai svarbus žmogiškasis faktorius. Pavyzdžiui, kad ir atsakymas į klausimą - kas tai yra šalčio arba vėsos pojūtis? Turbūt jau esate patyrę, kad -5 laipsniai šalčio kur nors pajūryje yra žymiai šaltesni nei tie patys -5 laipsniai žemyninėje dalyje. Visa tai sąlygoja drėgmės pokytis ore. Panaši situacija yra ir kalbant apie kambario atmosferą. Pridėjus ranką prie mūrinės, kad ir gerai apšiltintos sienos, jaučiamas žymus temperatūrų pokytis. Neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su pašildytu ir drėgnu (absoliučia prasme) oru verčia šią drėgmę kondensuotis. Štai kodėl nustojus šildyti mūrinę patalpą tuoj pat tai pajuntame. Kitais žodžiais tariant mus apie artėjantį šaltį informavo drėgmė. Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau dėl šių rąsto savybių:
1. Didelė rąsto šiluminė talpa. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė laiko artimą temperatūrą kokia yra kambaryje. Tai sumažina staigią drėgmės kondesacijos galimybę.
2. Rąsto savybė akumuliuoti perteklinę drėgmę.
Štai kodėl rąstiniame name gerai jaučiamės net prie 17 laipsnių temperatūros. Pastarasis atvejis iš dalies paaiškina teiginį, kodėl astma kamuojamiems žmonėms rekomenduojama gyventi rąstiniame name. Prie šios temperatūros kvėpavimo organų gleivinė ne taip greit džiūva.
Reikia pabrėžti, kad šis procesas gali būti ir atvirkštinis - esant per mažai oro drėgmei rąstas ja papildo orą. Dėl šios priežasties rąstinio namo patalpose nėra statinio elektros krūvio dėl kurio ore sklando dulkės. Pastarosios yra pagrindinis alergijų šaltinis.
Iš naujo atrastos medžio savybės nelieka nepastebėtos
Viskas kas nauja - tai užmiršta sena. Ši patarlė tinka kalbant medžio panaudojimo statybose tendencijas. Daugelio Europos šalių medienos pardavėjai ir statybininkai pastebėjo pastaruoju metu padidėjusį medžio panaudojimą statybose. Netgi tokios konservatyvios šalys kaip Anglija atkreipia dėmesį į vienas po kito dygstančius medinius namus. Didžiąja dalimi šias tendencijas įtakojo išnaujo atrastos medžio savybės bei noras gyventi sveikoje aplinkoje. Tikrausiai šios tendencijos pasieks ir Lietuvą po keleto metų.
Parengta pagal UAB Dolena ir RNGA pateiktą medžiagą
Daugiau...> Rąstinių namų gamintojai
|
