Medinių namų šilumos izoliacija ir atsparumas ugniai

Vieną iš besikeičiančių mūsų vertybinių orientacijų - naują požiūrį į supančią aplinką - atspindi padidėjęs susidomėjimas ekologiniais statybinių medžiagų naudojimo aspektais. Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių domisi mediniais namais: tradiciniais būstais iš rąstų rentinio bei pastatais iš karkasinių (skydinių) konstrukcijų. Jau tradiciškai susiformavo taip, kad medinių namų statybos technologija buvo viena iš pagrindinių gyvenamosios statybos rūšių ir manoma, kad ateityje taip pat išliks populiari individualių statytojų tarpe. Medinių namų statybos mąstai nuolat auga dėl kelių priežasčių: pirma, tai kad mediena natūrali ir ekologiška medžiaga, gaunama iš atsinaujinančių gamtinių šaltinių, antra – galimybė greitai pastatyti (surinkti) namą ir turėti nuosavą būstą, kita – patraukli kaina.

Žmonės rąstinių namų dažnai nešiltina siekiant išlaikyti natūralių rąstų sienos vaizdą tiek namo viduje, tiek ir išorėje. Tačiau norint, kad mūsų gyvenamasis namas būtų šiltas žiemą ir vėsus vasarą, be atskiro šiltinamosios medžiagos sluoksnio neišsiversime. Visaip kitaip yra su karkasiniais namais, čia net neįsivaizduojamas medinis karkasas be šilumos izoliacijos! Ertmės tarp visų išorės ir vidinių sienų karkaso elementų, tarp grindų gulekšnių, tarpaukštinių sijų bei palėpėse tarp gegnių yra turi būti užpildomi šiltinimo medžiaga. Šilumos izoliacinis sluoksnis yra labai svarbus, pastato eksploataciją ir saugą lemiantis, veiksnys. Todėl mediniuose pastatuose naudojamai šilumos izoliacijai keliami didesni reikalavimai. Kokią šiltinimo medžiagą pasirinkti dažniausiai nuspręndžia pats savininkas, bet ji tūrėtų būti įrengta iš nedegių, šilumą bei garsą izoliuojančių, laidžių vandens garams ir neįgeriančių drėgmės iš oro medžiagų. Tokia ir yra akmens vata. Aptardami akmens vatos įtaką ja apšiltinto pastato mikroklimatui, akcentuodavome, kad toks šiltinimo sluoksnis yra pagamintas iš natūralios kilmės gamtinių uolienų ir yra ilgaamžis. Akmens vatos gaminiai medinių konstrukcijų šiltinimo sluoksnyje pasiteisina ne tik dėl to, kad yra nedegūs, laikui bėgant nesensta, nesusitraukia, bet ir gerai užpildo tarpus tarp medinių elementų, nepalikdami plyšelių, galinčių būti šilumos nuostolių priežastimi. Tarp plaušelių esantis nejudantis oras suteikia akmens vatai išskirtines šiluminės izliacijos savybes. Be to iš unikalios erdvinės struktūros akmens vatos gaminių įrengtas termoizoliacinis sluoksnis yra "kvėpuojantis" - praleidžiantis vandens garus, netrukdantis oro filtracijai per pastato sienas. Tai labai svarbi izoliacinės medžiagos savybė, nes laidumas garams padidina atitvarinių konstrukcijų ir apdailos sluoksnių ilgaamžiškumą, tampa viena iš garantijų to, kad sienose ar stoge nesikaups drėgmė, kad jos nepelys ir greitai išdžius.

Masyvaus skerspjūvio medinių konstrukcijų atsparumas ugniai gana didelis. Ugnies poveikyje jų paviršius anglėja. Medienos anglėjimo greitis apie 0,5-0,6 mm/min. Susidaręs anglies sluoksnelis yra geras šilumos izoliatorius, apsaugantis vidinius medienos sluoksnius nuo aukštos temperatūros, neleidžiantis į juos patekti deguoniui. Medinėms konstrukcijoms lemiamu užsidegimo veiksniu yra jų paviršiaus ploto santykis su tūriu. Taip pat svarbu žinoti ar greitai aukšta temperatūra plinta į medienos vidinius sluoksnius. Šiluma mediena plinta apie 350-1300 kartų lėčiau, nei metaluose, o medžio anglyje - 5-6 kartus lėčiau nei medienoje. Papildomai medieną impregnavus antipirenais ženkliai sumažinsime jos degumą. Atsižvelgiant į priešgaisrinius reikalavimus, dėl savo atsparumo ugniai akmens vata yra pati tinkamiausia, nes ji nedega, nesudaro tirštų dūmų ir degančiųjų dalelių – todėl dar padidina medinių konstrukcijų atsparumą ugniai.