Rąstiniai namai - tai namai, kurių sienos yra suręstos iš rąstų. Sienų sukirtimas - tai rąstų sudėjimas vienas ant kito. Kampuose rąstai vieni su kitais surišami sąsparomis - savotiškomis spynomis.
Dažniausiai naudojami kampų sukirtimai:
- tradicinis (dar vadinamas balninis, kanadietiškas arba rusiškas kampas);
- skandinaviškas tipas (kartais vadinama norvegišku ar švedišku kampu);
- trapecinis (dar vadinama kregždės uodega).
Tarpai tarp rąstų užpildomi tarpinėmis izoliuojančiomis medžiagomis. Tam gali būti naudojamos natūralios medžiagos - sąmanos, linų pluoštas, avies vilna arba dirbtinės medžiagos (akmens vata, sintifonas ir kt.). Izoliacinės medžiagos turi užsandarinti tarpus tarp rąstų ir garantuoti šiluminę izoliaciją.
Viršutinis rąstas suleidžiamas su apatiniu priglundančia "poza". "Poza" - tai rąste iškertamas išilginis griovelis, kuris savo forma atitinka apatinį rąstą. Priskaičiuojama apie 50 sąsparų tipų. Paprastai kiekvienas gamintojas turi savitą kampų sukirtimo technologiją.
Rąstiniai namai pagal pagaminimo būdą skirstomi į 3 pagrindinius tipus:
- rankinio apdirbimo rąstinius namus;
- mašininio apdirbimo rąstinius namus;
- klijuotų rąstų namus.
Rąstų profilis dažiausiai būna apvalus arba įvairių stačiakampio formų. Visų išvardintų tipų namai turi natūralias rąstinių namų savybes, o namą kiekvienas gali rinktis pagal savo skonį ir poreikius.
Rankinio apdirbimo rąstų namai
Rankinio apdirbimo rąstinio namo sienos suręstos iš natūralių, rankiniu būdu apdirbtų rąstų. Tokio rąsto privalumas yra tai, kad net po apdirbimo jis nepraranda savo natūralumo. Kiekvienas rąstas yra apdirbamas atskirai. Namo sienos renčiamos montuojant horizontalius rąstų žiedus vieną ant kito. Kadangi natūralūs rąstai yra skirtingo skermens, tai klojant viršutinį žiedą, guldomo rąsto išilginis griovelis rankiniu būdu priderinamas, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto nelygumus. Tokiu būdu suleisti rąstai glaudžiai susijungia vienas su kitu. Sienų susikirtimo vietose rąstai standžiai suneriami kampu.
Kadangi rąstai nėra kalibruojami tai tokio namo siena sudaryta iš skirtingo skersmens rąstų. Rąstai gali būti apvalūs (naturalūs) arba stačiakampio profilio. Stačiakampio profilio rąstai pirmiausiai apipjaunami iš dviejų pusių, kad sienos būtų vienodo storio ir tada rankiniu būdu suneriami. Tokie namai atrodo natūraliai ir yra brangesni už kitus.
Mašininio apdirbimo rąstų namai
Mašininio apdirbimo rąstinių namų sienos daromos iš vienodų, mechaniškai apdirbtų rąstų. Rąstai yra ištekinami ir gaunami apvalūs (cilindruoti) rąstai, arba frezuojamos ir gaunamos įvairios stačiakampio profilio formos. Mašininio apdirbimo rąstai turi matematiškai tikslias formas. Statybos metu tarp rąstų dedamas apšiltinimas. Mašininio apdirbimo apvalių rąstų sienos gali būti nuo 140 iki 350 mm storio. Gyvenamajam namui rekomenduojamas rąstų storis yra ne mažesnis kaip 200 mm.
Klijuotų rąstų namai
Jeigu rankinio apdirbimo rąstų namai yra jau statomi šimtmečius, tai klijuotų rąstų namų gamyba yra palyginti nauja technologija. Rąstai tokiems namams yra suklijuojami iš medienos tašų ir toliau mechaniškai apdirbami, dažniausiai frezuojami. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai. Labai svarbu, kad rąstai būtų suklijuoti ekologiškais klijais, tada rąstinis namas nepraranda savo savybių.
Rąstinių namų savybės, technologija
Dažniausiai naudojami pušų, maumedžio arba eglių rąstai. Gyvenamajam namui rąstai turėtų būti ne mažiau kaip 20-24 cm skersmens. Tada namo šiluminė varža būtų pakankama ir jo nebereikėtų papildomai šiltinti. Rąstinio namo šilumos savybės priklauso ne tik nuo rąstų storio, bet ir nuo visos namo konstrukcijos hermetiškumo. Net ir storiausius rąstus blogai, nesandariai suleidus namo sienos bus perpučiamos ir jame nebus šilta. Vertinant namo šiluminę varžą, reikėtų nustatyti ne tik sienų sandarumą ir storį, bet ir langų, durų, stogo sandarumą, grindų ir pamatų šilumines savybes.
Vienas iš svarbiausių rąstinio namo statybos privalumų yra greita ir sąlyginai nebrangi jų statyba. 150 kv. m. ploto namą 3 statybininkų brigada gali pastatyti per 2-3 mėn.
Statant šį namą rąstai po du vienas ant kito suneriami ir tvirtinami mediniais kaiščiais. Kaip sandarinimo medžiaga paprastai naudojamas neaustinis linų pluoštas. Ties langų ir durų nišomis, iš anksto numačius medienos judėjimą, priklausomai nuo statinio dydžio paliekami plyšiai.
Per 1 metus rąstinis namas gali nusėsti 3-15 cm, tai priklauso nuo rąstų drėgnumo. Verandų, terasų, balkonų judėjimui reguliuoti naudojami specialūs metaliniai varžtai. Kad džiūvant rąstams būtų mažiau skilimų ir įtrūkimų, iš anksto kiekvienas rąstas vidinėje namo pusėje įpjaunamas išilgai. Gerai išdžiovinta mediena yra atspari įvairiems kenkėjmas ir grybeliui.
Rąstinių namų, pirčių ar pavėsinių statybai geriausiai tinka rytų bei šiaurinės Europos šalių ar Rusijos Sibiro spygliuočių mediena. Ši mediena pasižymi didesniu tankiu ir patvarumu, tai įtakoja atšiauresnis klimatas. Tačiau, gerai apdirbus ir išdžiovinus galima naudoti ir Lietuvišką spygliuočių medieną.
Rąstinių namų gamybos procesas
Automatizuotame rąstinių namų gamybos procese naudojami šie etapai: medienos sandėliavimas, rąstų paruošimas, lentų paruošimas, džiovinimas ir namų surinkimas.
1. Medienos sandėliavimas
Rąstinių namų gamybai paprastai naudojama pilno ilgio eglės arba pušies apvalūs arba apipjauti rastai. Jų skersmuo gali buti nuo 16 iki 35 cm ir daugiau. Jie yra kirsti žiemą džiovinti ore, nulupti ir apdirbti rankiniu būdu. Taip pat gamybai gali būti naudojami ir maumedžio rąstai.
2. Rąstų paruošimas
Rąstas telferio pagalba įstatomas į tekinimo stakles ir tekinamas tol kol jis įgauna apvalią formą ir reikiamą diametrą. Rąstų paviršius gali buti obliuotas arba šlifuotas. Toliau rąstas to paties telferio pagalba įstatomas į kampų išpjaustymo stakles. Rąstų kampų sujungimams (spynoms) taip pat naudojamos "pleištinės" išpjovos. Šį sujungimo būdą daugiausia naudoja Kanadoje. Pleištinė išpjova yra labai glaudi, vėjo ir vandens nepraleidžianti išpjova. Vėliau jau apdirbti rastai sandėliuojami specialiai paruoštoje lygioje aikštelėje. Jei rąstai labai drėgni, prieš surinkimą jie trumpam nukreipiami į džiovyklą.
3. Lentų paruošimas
Neapdoroti rąstai telferio pagalba padedami ant specialių vežimėlių ir gateriu išpjaunami pagal reikiamą plotį. Toliau daugiapjūklių staklių pagalba viengubo pjovimo mediena išpjaunama pagal storį ir vežama į džiovyklą. Po džiovinimo proceso iš pusgaminių keturpusių staklių pagalba frezuojamos lentos ir dailylentės.
4. Džiovinimas
Pagal šiuolaikines technologijas medienos gaminių džiovinimas vykdomas didelio našumo džiovykloje su automatizuota mikroprocesorinio valdymo sistema. Esant pilnai kompiuterizuotai džiovyklai žmogaus pagalba reikalinga tik pakraunant bei iškraunat medienos rietuves.
Džiovinimo fazės:
a) Ląstelių atidarymo fazė
b) Šildymo fazė
c) Džiovinimo fazė
d) Kondicionavimo fazė
e) Džiovinimo pabaigos fazė
5. Rąstinių namų surinkimas
Kiekvienas gaminys (namai, kiti mediniai statiniai) gali būti montuojami ir pagal užsakovo pateiktą projektą. Pilnai surinktas gaminys marširuojamas: kiekvienas rastas pažymėtas taip, kad atitiktų po juo esantį rastą, o kampuose yra naudojamos "balninės" (arba apvalios) išpjovos, kurias naudoja dauguma rankomis statančių rąstinius namus Europos, Šiaurės Amerikos specialistų.
Namo (pirties, vasarnamio) rąstų struktūra iki pilno namo išbaigimo gali būti komplektuojama kartu su langais, durimis, stogo danga, lietvamzdžiais ir kt. gaminiais.
Vėliau rąstai paruošiami transportavimui į statybos vietą. Rąstų struktūra paprastai yra pastatoma įmonės statybos aikštelėje, po to ji yra išardoma, sužymima ir transportuojama į kliento statybos aikštelę, kur vėl surenkama per kelias dienas, priklausomai nuo pastato dydžio.
