XIXa. istorijos faktai liudija, kad Lietuvoje buvo daug gana aukšto lygio dailidžių. Perimdami iš kartos į kartą medinių namų statybos tradicijas jie tobulino statybos žinias.

Rentimo būdai buvo tobulinami remiantis savo ir kaimyninių šalių patirtimi. Žiūrint į senus statinius, galime aptikti detalių ar konstrukcinių sprendimų, būdingų skandinavams, rąstų rentimo būdų, kurie naudojami šiauriniuose Rusijos regionuose. Taigi, buvo pasirenkami geriausi ir ekonomiškai efektyviausi metodai, sukūrę medinių namų rentimo paveldą. Šis paveldas susidėjo iš pagrindinių rentimo taisyklių ir gausybės smulkių niuansų, kurie buvo labai svarbūs, norint pastatyti tvirtą, šiltą ir ilgalaikį namą.

XX a. praūžę istorinių įvykių viesulai su šaknimis rovė nusistovėjusias tradicijas ir gyvenimo būdą. Neaplenkė tai ir rąstinių namų statybos. Gaila, bet iki šių dienų mus pasiekė tik nedidelė medinių namų statybos žinių dalis. Gal ir iš neblogos valios, o gal tiesiog siekdami greito pasipelnymo, vietiniai meistrai daro skubotas ir neapgalvotas klaidas, kurios atsiliepia statinio kokybei. Šis procesas pastarajį dešimtmetį stipriai įtakojo gana blogą medinių namų įvaizdį Lietuvoje. Skaudžiausia yra tai, kad daugelis žmonių blogą rąstinių namų kokybę priėmė kaip neišvengiamą faktą.

Per pirmąjį nepriklausomybės laikotarpį užmirštas senasis rąstų rentimo amatas užleido pozicijas pigesniam ir labiau automatizuotam mašininio apdirbimo rąstinių namų gamybos būdui. Šiuo atveju, namai renčiami iš identiškai vienodos formos rąstų, aukojant namo konstrukcijų unikalumą. Užsienio šalyse mažėjant dailidžių skaičiui ir didėjant automatizacijos lygiui rankų darbas virsta prabanga, o šis procesas smarkiai įsibėgėja ir Lietuvoje. Žmonės pastebi rankų darbo rąstinių namų unikalumą, didesnę išliekamąją vertę.

Populiarėjant rankų darbui, kaip grybai po lietaus pradėjo dygti smulkios namų gamybos įmonės. Vis dar yra verslininkų, manančių, kad rankinio darbo namus statyti žymiai pigiau, nes jie nereikalauja brangių mašinų, nereikia laikytis griežto gamybinio proceso. Šis požiūris yra klaidingas. Tai klaidina ir klientus bei iškreipia rinką. O neatidžiai statant atsiradusios problemos gadina medinių namų reputaciją.

Pateikiame keletą aktualių rankinio apdirbimo rąstinių namų gamybos momentų.

Norvegiška rentimo metodika - viena geriausių ir labiausiai sistematizuotų pasaulyje. Tai nėra tik garsusis norvegiškas kampo sukirtimas. Šios metodikos ypatumas yra tai, kad visas rąstinių namų „ydas” ir „kaprizus“ stengiamasi eliminuoti ir numatyti jau namo rentimo metu. Pradedant nuo rąsto parinkimo ir baigiant plyšimų rąste minimizavimu. Visas rentimo procesas yra detaliai aprašytas. Iš pirmo žvilgsnio nesvarbi praleista detalė neigiamai įtakos bendrą produkto kokybę. 

Labai paplitusi nuomonė, kad rankinį darbą lengvai galima „papildyti“ ir pagreitinti mašinomis. Šiuo atveju egzistuoja labai plona skiriamoji linija tarp „mašininio ir rankinio“. Elektriniai rankiniai pjovimo ir šlifavimo įrankiai šiek tiek pagreitina rentimo procesą. O šiaip pagrindinis dailidės įrankių rinkinys išlieka nepakitęs - tai kirvis, kaltai, juostiniai peiliai ir pjūklas. 

Reikalingos didelės gamybinės patalpos.  Kai rąstiniai namai yra renčiami tik iš džiovintos medienos, gamybos procesui yra reikalingas stogas virš galvos. Rentimo procesas labai pagreitėja, jei patalpa pakankamai aukšta, o visame patalpos plote veikia kėlimo mechanizmai. Deja, tokias patalpas sunku nusipirkti ar išsinuomoti - taigi, tenka statytis patiems. 

Didžiausia investicija ir turtas – kvalifikuoti darbuotojai. Renčiant rankų darbo rąstinius namus, pats svarbiausias yra žmogiškasis faktorius. Produkto kokybė - tai santykių tarp darbdavio ir darbuotojo atspindys. Esant abipusiai pagarbai, pasiekiama ir gerų rezultatų. Svarbiausia darbdavio užduotis- suteikti geras sąlygas darbui ir kelti darbuotojų kvalifikaciją. Aišku, atsiranda galimybė piktnaudžiavimui, žinių ir darbo jėgos nutekėjimui. Ši problema yra viena skaudžiausių daugelyje gamybinių įmonių.

Žmogiškojo faktoriaus minimizavimas. Tai yra kiek įmanoma detalesnė atskirų gamybos grandžių specializacija ir atskyrimas namo rentimo metu. Taip išskirstydami procesą į grandis turime galimybę šlubuojančią grandį pakeisti kita. Šiuo metu įmonėje

egzistuoja 3 pagrindinės grandys: rąstų tiekimo ir paruošimo, rentimo, pakavimo ir komplektavimo. Grandys savo ruožtu savo viduje dar turi mažas struktūrines grandeles. Ši sistema darbuotojui suteikia galimybę susikoncentruoti ties siauru tiesioginiu darbu.

Konstrukcijos išbaigtumas. Tai jau įmonės gamybos kultūros atspindys. Turbūt kiekvienos rąstinių namų gamybos įmonės tikslas yra pagaminti namą taip, kad renkant jį ant pamatų nereikėtų nė karto panaudoti pjūklo, o gal net plaktuko. Žinoma, toks noras sunkiai įgyvendinamas, ypač statant pagal individualius projektus, tačiau tobulėti yra kur. Dažniausiai susiduriama su neišbaigta namo stogo konstrukcijų problema. Jeigu namas ir renčiamas po stogu, bet veliau dėl stogo neišbaigtumo ilgai montuojamas statybos aikštelėje, didėja objekto administracinės išlaidos, statybinių mechanizmų nuomos kaina ir t.t. Kitas neigiamas faktorius - ilgėjant statybos terminui didėja kritulių poveikio tikimybė medinėms konstrukcijoms. Taip pat gali atsirasti ir papildomų kaštų.

Rąstinių namų statyboje ypač tinka sena patarlė: „Gera pradžia - pusė darbo“.

Parengta pagal UAB „Dolena“ pateiktą medžiagą