Medinės konstrukcijos beveik bendraamžės su žmonija. Ilgą laiką jos buvo primityvios, iš ištisinių medžio kamienų bei tašų. Nuo senų laikų lietuviams buvo artimas namas, kuriame dominuoja medis.
Medinos gaminiai statyboms dažniausiai daromi iš spygliuočių ir lapuočių medžių medienos pušies, eglės, beržo, ąžuolo, liepos, buko ir kt., nes tokių medžių kamienai tiesesni, mediena nedidelio tankio, lengvai apdirbama ir lėčiau pūva, nes joje yra smalingų medžiagų.
Mediniai elementai ir jų konstrukcijos naudojamos įvairiems pastatams ar jų dalims: gyvenamųjų namų sienoms, perdangoms, stogams, žemės ūkio pastatams, sandėliams ir kt. Atsiradusios klijuotinės medinės konstrukcijos naudojamos visuomeninių pastatų statyboje: sporto salių, prekybos pastatų ir pan. Medines konstrukcijas netikslinga naudoti pastatams, kai patalpų drėgnis didesnis kaip 95%, didelių tarpatramių plokštiems denginiams, požeminiams statiniams. Jų negalima naudoti, kai patalpų aplinkos temperatūra būna aukštesnė kaip 50 laipsnių Celsijaus.
Pagrindiniai medinių konstrukcijų privalumai yra:
1. Didelis santykinis stiprumas (stiprio ir tankio santykis), ir dėl to medinės konstrukcijos būna lengvos.
2. Mažas šilumos laidis, palyginti su metalu, gelžbetoniu, mūru, ir todėl medieną galima naudoti kaip laikančiąją ir atitvarinę kontrukciją.
3. Cheminis atsparumas: mediena kelis kartus atsparesnė daugeliui cheminių poveikių negu metalas arba gelžbetonis.
4. Paprasta apdoroti, sujungti, montuoti.
Didelę įtaką medinių konstrukcijų naudojimo laikui pailginti turi įvairios konstrukcinės priemonės:
1. Sausos medienos naudojimas ir apsaugojimas, kad nesudrėktų statant ir eksploatuojant.
2. Projektuoti taip, kad prie medinių elementų prieitų oras ir jie gerai vėdintųsi.
3. Siekti, kad nesusidarytų kondensatas.
4. Naudoti medieną be žievės.
5. Užglaistyti medienos nelygumus ir plyšius.
6. Išsikišusias į išorę medienos dalis apdoroti taip, kad nesusilaikytų ir gerai nutekėtų vanduo.
Dėl išvardintų medžio savybių statybinė mediena vis labiau populiarėja gyvenamiesiems namams ar kitos paskirties pastatms statyti. Pagal tai, iš ko padarytos namo sienos mediniai namai gali būti:
Rąstinio namo sienos daromos iš naturalių, apipjautų arba profiliuotų sienojų. Skydiniai pastatai surenkami iš skydų iš stambių, gamyklose pagamintų skydų. Karkasinio namo sienos surenkamos statybos vietoje iš tašų, lentų, plokščių ir kt. medžiagų.
Namų fasadai gali būti puošiami pjautomis arba tašytomis lentomis. Fasadai būdavo puošti netgi drožybos elementais, kurie namams suteikdavo prabangos. Niekas nėra sukūręs ekologiškesnės statybinės medžiagos už medieną. Namo fasadas, kuriame dominuoja medis, teikia šilumos ir jaukumo. Šiuo metu Lietuvoje vis plačiau naudojama šiurkštaus paviršiaus fasadų apdaila. Tai reiškia, kad paviršius yra neobliuotas, o specialiai pjautas po džiovinimo. Tokio tipo apdaila plačiai naudojama Skandinavijoje. Lietuvoje tai taip pat nėra naujas dalykas, tik pamirštas. Nidoje, Juodkrantėje, Palangoje dauguma namų puikuojasi papuošti mediniu apdaru, kuris patikimai saugo nuo stiprių jūros vėjų ir didelės drėgmės. Po to pradėtos naudoti sudėtinio skerspjūvio ir ilgio konstrukcijos, kurių jungtims buvo naudojami įvairūs įkirčiai, mediniai virbai, sprausteliai ir pan. Tobulėjant sujungimo būdams ir medžiagoms, pavyzdžiui, pradėjus klijuoti, naudoti metalinius spraustelius, paįvairėjo ne tik medinių konstrukcijų formos, bet ir jų naudojimo sritys.
Daugiau...> Rąstinių namų gamintojai
Klijuoto tašo namų gamintojai
Karkasinių namų gamintojai
|