Tradicinė medinių namų architektūra ir projektavimas

Pastaruoju metu pastebimas aktyvus sujudimas rąstinių namų projektavimo ir statybos rinkoje. Vis dažniau lietuviai ryžtasi investuoti į įvairios paskirties rąstinių statinių  statybą: pradedant paprastomis pirtimis, gyvenamaisiais namais ir baigiant sudėtingais poilsio (viešbučiai, restoranai ir pan.) kompleksais.

Kodėl vis labiau atgyja tokio tipo architektūra, reikėtų ieškoti sąsajų su senaja lietuviškąja (kaimo) architektūra. Lietuvoje iki pat XXa. vidurio vyraujanti kaimo, ir iš dalies miesto,  gyvenamųjų ir ūkinių pastatų architektūra buvo medinė, o dar tiksliau - rąstinė. Iki šių dienų yra išlikusių (deja baigiančių nunykti) senųjų Lietuvos kaimų, vienkieminių sodybų, miestų gyvenamųjų namų kvartalų, kur vyravo vien tik medinė rąstinė architektūra.

Keičiantis laikams, atsiradus naujoms statybinėms medžiagoms, technologijoms, papūtus naujiems architektūrinių madų vėjams, rąstinė architektūra buvo primiršta ir nustumta į užmarštį. Geriausiu atveju, ji buvo naudojama, kai kam prireikdavo pasistatyti kokią nedidelę pirtelę gamtos prieglobstyje. Bet ir tada labiau buvo orientuojamasi į karkasinę medinę architektūrą.

Šiuo metu, kai yra didelis pasirinkimas tarp pačių įvairiausių statybinių medžiagų, technologijų, architektūrinių išraiškos formų, pastebimas kylantis poreikis investuoti į nedidelių, sąlyginai nebrangių rąstinių medinių  namų statybą.

Priežastys, dėl kurių pasirenkama rąstinė architektūra

Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko pasirenkamas statyti rąstinis namas, yra jo sąlyginis pigumas. Paprastam rąstiniam namui pakanka tik vieno rąsto sienos, nereikia papildomų šilumą izoliuojančių medžiagų sluoksnių, nereikia papildomai investuoti į lauko ir vidaus apdailą. Tokį namą galima sąlyginai lengvai ir greitai pastatyti. Tokio namo priežiūra, šildymas yra pakankamai paprasti ir pigūs (priklausomai nuo pasirinktos namo šildymo sistemos).

Kokiai paskirčiai statomi rąstiniai namai

• Viena populiariausių šiuo metu yra rąstinė kaimo sodyba (vasarnamis) su (kartu arba atskirai stovinčia) pirtimi; vieta kur žmonės galėtų praleisti savaitgalį, atostogas gamtoje.
• Statomi gyvenamieji rąstiniai namai užmiesčio zonose tiems, kas nori ištrūkti iš miesto šurmulio ir apsigyventi jaukiame mediniame name gamtos prieglobstyje.
• Statomi nedideli ir nebrangūs savo kaina ir eksploatacinėmis išlaidomis rąstiniai namukai jaunoms, nedidelėms šeimoms. Paprastai tokio dydžio namai statomi sodų bendrijose ar užmiesčio nedidelių gyvenamųjų namų kvartaluose.
• Statomi visuomenės paskirties pastatai: užeigos, kavinės, viešbučiai ir etc. 

Kur paprastai statomi rąstiniai namai

Rąstinio namo medžiagos, konstrukciniai sprendimai ir bendra architektūrine išvaizda pati diktuoja aplinką, kurioje jis turėtų stovėti. Tai užmiestis: gamtos prieglobstis prie upės, ežero ar miško. Žvelgiant iš architektūrinės pusės, rąstiniai namai stipriai disonuoja  su šiuolaikine architektūra. Todėl ji labai retai statoma miestuose, ir tik tais atvejais, kai norima ir galima (turint tam statybos leidimą) sukurti (arba atkurti) pseudo liaudišką architektūrinę atrakciją miestiečiams ir turistams. Paprastai tai būna viešo maitinimo įstaigos (restoranai) ar visuomeninės paskirties pastatai (viešbučiai).

Savo kiek archaine architektūra rąstiniai namai geriausiai dera natūralioje, gamtinėje aplinkoje. Galbūt ir pačios lietuviškų gyvenamųjų namų ir ūkinių trobesių statybų tradicijos diktuoja tokią statybvietę. Iš esmės rąstinis namas per amžius buvo tradicinis lietuviško kaimo (vienkiemio) gyvenamasis namas, kurio statybai buvo naudojamos vietinės statybinės žaliavos (medis, šiaudai, molis ir kt.). Dėl to ir atsirasdavo natūralus ryšys, vientisumas tarp to meto žmogaus architektūrinės kūrybos ir pačios gamtos.

Tokios tradicijos ir padiktuoja natūralią rąstinio namo statybvietę. Ir nepriklausomai nuo šalies (Kanada, Šiaurės Amerika, Rusija ar Lietuva), toks namas visada bus statomas tik gamtoje, jam labiausiai priimtinoje aplinkoje.

Tiesa, statantys rąstinius namus jau suformuotuose užmiesčio gyvenamųjų namų kvartaluose, kur gali vyrauti įvairi pastatų architektūrinė stilistika ir kur nėra daug gamtos, tūrėtų jau patys pasirūpinti savo sklypo apželdinimu ir sutvarkymu, kad  toks namas gražiai ir natūraliai derėtų ir „neiškristų“ iš bendro architektūrinio kraštovaizdžio. Rąstiniai namai ypač mėgsta  gamtos kaimynystę, todėl visada statant rąstinį namą, reikia tai įvertinti.

Rąstinių namų projektai ir architektūrinių išraiškų galimybės

Turint gerai paruoštą ir apdirbtą medieną (rąstus) ir reikiamus įgūdžius (žinias) statybinių technologijų srityje, galima įgyvendinti beveik bet kokį racionalų užsakymą ar pageidavimą. Lietuvoje šiuo metu populiarūs I-IIa.su mansarda rąstiniai įvairios paskirties pastatai. Aukštesni pastatai kol kas dar nėra radę čia savo nišos ir tokius dar nėra poreikio statyti.

Statant rąstinį pastatą paprastai viskas suvedama į tradicines architektūrines formas (dvišlaitis stogas, stačiakampė ar daugiakampė išplanavimo schema). Nes pats rąstinis pastatas (rąstas) turi savyje stipriai užkoduotą tam tikrą architektūrinį geną, kuris paprastai iš anksto ir padiktuoja tam tikrus architektūrinius-konstruktyvinius sprendimus. Galima ieškoti ir šiuolaikiškesnių pastato formų, suteikiant jam neįprastą stogo konstrukciją, įvedant daugiau “atvirų“ stiklo sienų, keičiant į nestandartinį išplanavimą, ar derinant įvairių (skirtingų) statybinių medžiagų konstruktyvinius sprendimus. Bet tai nėra labai populiarūs tarp norinčiųjų statytis rąstinį namą  sprendimai. Paprastai tokio namo statytojas yra kiek konservatyvus senų, laiko patikrintų ir nekintančių tradicinių vertybių vertintojas ir puoselėtojas. Tad dažniausiai šiandienos žmonės renkasi tradicinio „sukirpimo“ rąstinius namus su tam tikra jau nusistovėjusia planine ir architektūrine išraiška.

Į ką reikia atkreipti dėmesį statančiajam rąstinį namą

Dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad pastatyti rąstinį namą tereikia mokėti kloti rąstą ant rąsto, iškirsti juose angas langams, durims, sustatyti iš gegnių balkių ir brusų stogo konstruktyvą. Vadovaujantis tokiais principais iš tiesų galima pastatyti namą, tačiau neįvertinus visų niuansų būdingų rąstinių namų statybai, pirmos klaidos pradės ryškėti jau po kelerių metų ir jų taisymas gali būti problematiškas ir kainuoti didelius pinigus. Nes suręstas rąstinis namas jau yra kaip vienalytis medinis organizmas, kuriam gydyti „žaizdas“ (t.y. taisyti klaidas), reikštų tam tikrą intervenciją į šią jau vientisą medinių rąstų struktūrą.

Norint išvengti galimų nesklandumų, statant ir projektuojant rąstinį pastatą reikia įvertinti tai:

• kad būdingi tam tikri medienos (rąstų) „vaikščiojimai“, kurie pasireiškia jau surentus visą rąstinį pastatą. Ir svarbu žinoti, kad ne visas detales, mazgus galima nekintamai tvirtinti, nes ne vietoje sutvirtinti mazgai, prasidėjus medienos sėdimui ir „vaikščiojimams“, gali iššaukti tų vietų deformacijas, plyšius. Ir vėliau taisyti tokias vietas sunku, nes tada reikia iš principo pakeisti tuos konstruktyvinius mazgus, o pastatytame rąstiniame pastate tai daryti ypač problematika, nes keičiant, stiprinant kažkurią tokio namo dalį, reikia įvertinti ir visą pastatą, nes rąstas tai ne plyta, kolona ar blokelis, kuriuos išėmus galima pakeisti kitais;
• kad svarbu tinkamai paruošta ir parinkta būsimam pastatui mediena-rąstai;
• kad svarbu įvertinti visas apkrovas, jų pasiskirstymą per visus statinio aukštus. Nes tai vėliau įtakoja viso pastato taisyklingą ir tolygų sėdimą;
• kad svarbu visų atliekamų darbų kokybė ir žinojimas bei pritaikymas praktikoje tam tikrų rąstiniams namams būdingų statybinių technologijų.

Tam, kad išvengti visų šių ir kitų galimų nesklandumų, kurie gali atsirasti nesivadovaujant rąstinių namų statybos principais, reikia viską įvertinti jau pirminėje būsimo pastato projektavimo ir statybos stadijoje.

Rąstinių pastatų eksterjeras

Šiuo metu Lietuvoje dar nėra susiformavusios vientisos rąstinių namų stilistikos. Šiuo metu statomi skandinaviško, kanadietiško, amerikietiško (ir iš dalies rusiško) tipo rąstiniai pastatai. Kiekvienas šių architektūrinių tipų turi tam tikrų savitumų, tačiau juos visus vienija ta pati statybinė medžiaga – rąsto panaudojimas ir panašių statybinių technologijų taikymas. Toks kaip lietuviškas architektūrinis šiuolaikinio rąstinio namo archetipas dar nėra suformuotas. Tam yra keletas priežasčių, iš kurių viena yra ta, kad šiai dienai dar nėra daug besistatančiųjų rąstinius namus, kurie pageidautų tradicinių formų senoviškos lietuviškos kaimiškos rąstinės architektūros sodybos. Tokie pastatai paprastai statomi tik tokiose vietose, kur yra griežti architektūriniai statybos reglamentai, reikalaujantys išlaikyti tradicinę vietos architektūrinę stilistiką. O ten, kur galima statyti įvairios stilistikos pastatus, paprastai besistatantieji rąstinius namus pageidauja daugiau šiuolaikiškesnės ir modernesnių formų architektūros.

Tad suteikti rąstiniui pastatui daugiau šiuolaikiškumo galima įvairiomis architektūrinėmis formomis išeinant iš įprasto stačiakampio plano ir iš tradicinio taisyklingo dvišlaičio stogo. Tam galima panaudoti didesnį tūrių skaidymą fasaduose, didesnių sienos plotų įstiklinimą (kas suteiktų daugiau pastatui šiuolaikiškumo ir tam tikro lengvumo); sudėtingesnių stogo formų laužymą ir tūrinių stoglangių panaudojimą; ir žinoma statybinės medžiagos, kurių tarpusavio derinimas pastatui suteikia daugiau gyvumo, grožio ir žaismingumo. Paprastai prie gyvo ir natūralaus rąsto labiausiai dera tokios pat natūralios kilmės statybinės medžiagos, kaip akmuo, medis, molis...

Vienas iš pagrindinių rąstinio pastato architektūrinės išraiškos formavimo elementų žinoma yra pats rąstas. Tas pats medienos rąstas, tik skirtingai apdirbtas, gali be galo pakeisti pastato išvaizdą. Būtent pasirinktas rąsto modelis dažnai ir duoda bendrą toną visam pastatui. Tam galima panaudoti apvalios formos, apdirbtos (apipjautos) medienos rąstus, galima panaudoti ir klijuotos medienos rąstų profilius.

Kaip fasadinės apdailos medžiagos, geriausiai rąstiniame pastate dera natūralios medžiagos: akmuo, medis, plytos (cokoliai, terasos, sienos), stogo danga taip pat geriausiai atrodo natūralių medžiagų, tokių kaip šiaudinė, gontinė arba įvairios čerpių dangos.

O kaip šiuolaikiškai ar tradiciškai atrodys būsimasis rąstinis pastatas, priklausys tik nuo statytojo norų ir architekto drąsos bei kūrybinio polėkio.

Rąstinių namų interjeras

Statant rąstinį namą, dažnai iš karto išsisprendžia ir interjero apdailos klausimas. Nes rąstai iš karto naudojami kaip vidaus ir išorės apdailos medžiaga ir nereikia papildomai investuoti į kitas apdailines medžiagas.

Galima būtų viso namo vidaus sienas, grindis, lubas iškloti šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis (PVC dangos, tapetai, dažai, plytelės ir etc.). Tačiau tada rąstinis namas praranda savo savitumą ir esmę. Nes paprastai statantieji rąstinius pastatus būtent akcentuoja natūralios medienos privalumus interjere, jos skleidžiamą šilumą ir jaukumą. Todėl labai retai būna, kad visas rąstinio pastato vidus pilnai išklojamas šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis daugiau būdingomis moderniems pastatams. Paprastai interjere naudojamos kitos apdailos medžiagos (apdailinės keraminės plytelės, sieniniai dažai, tapetai ir pan.) tik dalinai ir tik tam tikrose patalpose ar funkcinėse zonose, kaip virtuvė, sanitariniai mazgai (vonios, dušinės, tualetai), sandėliukai ir pan.

O apdailos medžiagas, kurios derėtų rąstiniame pastate, taip pat stengiamasi parinkti, priderinti iš natūralių medžiagų (akmuo, medis, plytos, molis).

Vieni pagrindinių rąstinių pastatų vidaus interjero akcentų yra židiniai ir laiptai (jei laiptai projektuojami atviri ir reprezentatyvūs). Paprastai židinys ir būna ta pagrindinė ašis, apie kurią ir sukasi visas vidaus gyvenimas. Tad į juos neretai sudedama visa statytojo, architekto ar dizainerio išmonė ir fantazija. Šiais laikais židinius galima pastatyti iš bet kokios apdailinės medžiagos, bet kokios formos ir dydžio. Viską apsprendžia tik pasirinkto židinio modelio racionalumas ir praktiškas pritaikymas interjere.

Laiptai, jei jie būna kaip vienas iš vidaus akcentų, paprastai daromi mediniai su pačių įvairiausių formų ir medžiagų porankiais ir turėklais. Jei ieškoma originalaus laiptų sprendimo, galima juos projektuoti ir iš metalo, stiklo ar medžio ir viskas priklausys tik nuo to, kaip galutinis rezultatas žiūrėsis bendroje vidaus aplinkoje, koks bus medžiagų ir formų santykis su aplinkui interjere esančiais  vidaus naudojimo objektais.

Norint apstatyti jau paruoštas gyventi erdves taip pat reikia tam tikros išmonės. Dažnai kokius baldus, šviestuvus taikyti padiktuoja jau pats pastatytas rąstinis namas, jo funkcija ir paskirtis. Čia galima pasikliauti ir savo vidine intuicija ir skoniu, galima kreiptis ir į dizainerį ar architektą, kurie taip pat gali pateikti profesionalių ir praktiškų vidaus apstatymo, įrengimo sprendimų.   

Parengta pagal architekto A. Asausko pateiktą medžiagą