Sodybos rekonstrukcija, sienojų keitimas naujais

Didelis ir svarbus darbas rekonstruojant medinę sodybą, subrentusių sienojų pašalinimas ir pakeitimas naujais. Sudūlėję ir supuvę rąstai ilgai išlaiko drėgmę, juose ima veistis skruzdėlės bei  kiti gyviai, kurie paspartina medienos nykimo procesus. Puvinys linkęs plisti į besiliečiančius rąstus, taip pamažu gadinama visa siena.

Sienojams kenkianti drėgmė patenka vienu iš žemiau išvardintų būdų:

·         grunto bei kapiliarinė, pasiekianti rąstus nuo žemės. Nesant hidroizoliacijos atrp pamato ir sienos, o ir patiems pamatas susmukus į gruntą, sienojai dažnai remiasi tiesiog į dirvožemį ir iš jo perima drėgmę, kuri sparčiai gadina medieną. Labiausiai nukenčia 2-3 apatiniai rąstų vainikai – nepriklausomai nuo statybos metų retoje sodyboje jie būna sveiki. Prie šios problemos priežasčių  galima priskirti ir lietaus vandenį, kadangi lietvamzdžių kaimo sodybos niekas nemontuodavo, ir šiai dienai jie yra neprivalomi pagal statybos reglamentą vienaukščiams pastatams iki tam tikro aukščio. Vanduo nuo žemės tykšta ant sienojų ir taip periodiškai drėkina sieną. Pastebėta, kad dvišlaičio namo šoninės sienos, ties kuriomis nuteka stogo vanduo būna blogesnės būklės nei galinės namo sienos.  

·         pro stogo dangos plyšius prasiskverbiantis vanduo, gadina gegnes ir sienojus ypač sparčiai, jei stogo konstrukcija nesandari pačioje stogo apačioje ties namo siena. Tuomet nuo stogo besirenkantis vanduo visas subėga tiesiai ant sienojų. Medinėse statybose tokios vietos dažniausiai būna namo ir verandos sujungimo vietose. Šioje vietoje gegnė sparčiai smunka į supuvusį viršutinį rąstų vainiką, stogo linijose galima nesunkiai įžvelgti kupras ir įdubimus. Paguodžia nebent tai, kad šie sienos pažeidimai yra lokalūs,  juos galima lengvai pašalinti išpjaunant supuvusią rąsto dalį ir įterpiant naują medieną.

·         Nuo šoninio kritulių poveikio apgadinama beveik visa siena, išskyrus tą dalį kurią dengia išsikišusi stogo konstrukcija. Tai daugiausiai vakarinės namų sienos, kurios nėra apkaltos jokia apsaugine danga. Iš dalies tai ir pokario statybos namų problema, mat pirmaisiais pokario metais naudota tai kas turėta – antrarūšė mediena, rąstai iš senų ar sugriautų pastatų. Tokia siena būna sutrūnijusi ir visas namas pakrypęs į tą pusę. Per išsikišusias sąsparas nuo šios drėgmės nukenčia ir kitos dvi namo sienos, kurios jungiasi su vakarine siena. Dėl vyraujančio vakarų krypties vėjo ši siena paprastai sušlampa nuo šoninio lietaus ar sniego, o karšta popiečio saulė vasarą taip pat turi ardomąjį poveikį. Mediena retėja, atsiranda dideli išilginiai plyšiai į kuriuos patekę nauji krituliai toliau ardo medieną.

·         Išpuvę sienojai po langais. Ši problema taip pat būdingas daugiau pokario statiniams, kadangi iki antrojo pasaulinio karo medinių namų statytojai apatiniams rąstų vainikams ir palangėms skirdavo itin didelį dėmesį. Dažname to laikotarpio statybos name rasi ne tik gerai išsilaikiusius ąžuolinius langų rėmus, bet ir apatinius rąstų vainikus po jais. Tačiau pokario metais žmonės statėsi namus patys, kaip kas sugebėjo, todėl lango įmontavimas į sieną nebuvo toks kruopštus, jau nekalbant apie naudotą medieną. Supuvus medinei palangei ar sutrešus lango rėmui, ant stiklų besirenkantis vanduo varvėdavo į sienų rąstus, taip supūdydamas konstrukciją iki pat pamatų.

Supuvusių sienojų nustatymas

Norint atlikti sienojų rekonstrukciją būtina kruopščiai ištirti visą sienos perimetrą. Tai galiam padaryti nuimant rąstus slepiančią apdailą iš išorės arba vidaus.

Jei namas apkaltas „toliumi“ (ruberoidu), kaip tai buvo populiaru daryti atsiradus šiai hidroizoliacinei medžiagai,  patartina jį visai nulupti..  Tokia danga saugo sienas nuo šoninių kritulių.  Bet tik tiek. Toks „apdailos“ sluoksnis neleidžia rąstams kvėpuoti ir atsikratyti patekusios drėgmės iš apačios ar iš viršaus. O jei dar namo virtuvėje ankstesni šeiminiai šutino bulves kiaulėms, sienos ties šia patalpa gali būti „sušutę“.

Jei troba apkalta medinėmis dailylentėmis, visą apdailos sluoksnį lupti nėra reikalo. Užtenka pašalinti apatinę apdailos dalį iki langų, kuri kaip taisyklė būna supuvusi, kaip ir rąstai. Kitose abejonių keliančiose vietose pakanka išpjauti gabalėlį apdailos, kad įsitikintume, ar rąstai sveiki.

Jei likusi apdaila tinkama naudoti toliau, ją galima po sienojų rekonstrukcijos  apdoroti impregnantais ir dažikliais, arba palikti kaip papildomą sienos sluoksnį ir pakalus tašelius montuoti šilumos izoliaciją ir naują apdailą.

Jei išorinė apdaila pakankamai geros būklės, tačiau planuojamas vidaus patalpų remontas, sienojus galima apžiūrėti ir iš vidaus, nulupus rąstus dengiančią apdailą. Senų sodybų kambariuose sienų apdaila neįmantri -  vyrauja popieriniai tapetai arba kartono plokštė.  Todėl rąstų apžiūra įmanoma net gi renkantis, kurią sodybą pirkti.

Sienojų keitimas – vienas sudėtingiausių ir atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančių darbų. Jei pamatus sutvirtinti be didesnių žinių gali pats sodybos šeimininkas su keliais samdomais pagalbiniais darbininkais, tai nekvalifikuotas sienojų keitimas, kai namas daug paveiktas korozijos, gali iššaukti viso ar dalies namo griūtį, o taip pat nelaimingus atsitikimus ir traumas.

Sienojų keitimo būdas ir darbai priklauso nuo problemos masto. Tačiau visais atvejais namo sienos pirmiausiai suveržiamos metalinio kampučio strypais, kad netekusios apatinių vainikų neimtų irti ir neišgriūtų neatstatomai. Tuo tikslu visi sienojai kas 2-3 metrai suveržiami per visą sveikos sienos aukštį, prisukant kampuotį 2-3 varžtais.

Po to statinys dalimis arba visas sukeliamas virš numatyto projektinio aukščio. Keliant sienojus iš anksto atsižvelgiama į per didelį ar netolygų namo susėdimą, todėl skirtingos pastato vietos turi būti keliamos nevienodai. Paprastai  projektinis aukštis nustatomas pagal viršutinio vainiko padėtį.

Jei numatomi keisti sienojai ir po langais, langų rėmai papildomai įtvirtinami arba visai išimami, jei langus planuojama renovuoti.

Apatinis rąstų vainikas gali būti keičiamas nauju, pagal reikalingą aukštį pritaikytu rąstų vainiku. Tačiau trūkstant medinių rąstų statybos specialistų vis dažniau trūkstama sienos dalis mūrijama iš blokelių ar silikatinių plytų. Tokią sieną vėliau patartina apšiltinti, kadangi jos šiluminė varža būna prastesnė nei rąsto.

Jei visa siena sutrūnijusi – geriausia ją keisti nauja karkasine siena. Tokiu atveju paprastai paliekamas tik viršutinis rąstų vainikas, į kurį tvirtinamas naujos sienos karkasas.

Tačiau jei namo stogas dvišlaitis, o keičiama šoninė siena, reikia būti atidiems. Šiai sienai teks laikyti stogo konstrukciją, todėl apkrova veiks sieną į išorę. Dėl to būtina pasirūpinti tinkamu sienos tvirtinimu.

Karkasinė siena iš lauko apkalama OSD plokšte arba dvigubo pjovimo lentomis ir užpildoma izoliacine medžiaga. Prieš montuojant fasado apdailą būtina palikti oro tarpą. Iš vidaus montuojama garo izoliacija ir atliekama apdaila.     

Jei reikia remontuoti nuo stogo įbėgusią sieną, šis darbas atliekamas gana lengvai – supuvusi rąsti dalis tiesiog išpjaunama ir į jos vietą įstatoma pritaikytas rąsto galas.  Tarpas gali būti tiesiog užpildomas termoizoliacine medžiaga, jei ant vainiko nebus montuojama laikančioji denginio ar stogo konstrukcija. Svarbiausiai, kad būtų pilnai išvalytas pažeistas rąstas ir panaikinta galimybė vandeniui vėl pateikti.