Pasyvus namas - šiandienai yra vienas iš geriausių sprendimų, siekiant kuo didesnio mikroklimato patogumo patalpose. Atsižvelgiant į tai, kad vidutiniškai žmogus praleidžia daugiau nei 50% savo viso gyvenimo būtent būste, tokia patogi Pasyvaus namo būvimo aplinka palankiai veikia žmogaus sveikatą, padidina žmogaus veiklaus gyvenimo laikotarpį. Tarptautiniuose leidiniuose randama nemažai pranešimų apie Pasyvių namų naudą specifinių sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms. Tad būtent ne energijos taupymas, o gaunamo mikroklimato patogumo veiksnys yra spartaus Pasyvių namų populiarėjimo priežastis.
Kokiu principu vyksta gyvenamojo namo vėdinimas? Akivaizdu, kad norminius parametrus gali užtikrinti tik mechaninė oro tiekimo/šalinimo sistema, nustumdama į užmarštį virš stogo kyšančius kaminus su natūralios traukos vėdinimo kanalais. Šiuo metu nuolat didėjant elektros energijos ir šilumos kainoms, neatsiejami ventagregatų komponentai yra įvairių tipų šilumokaičiai, įgalinantys mažesnės ar didesnės šilumos dalies atgavimą iš ištraukiamo oro. Taigi šiuolaikiniai ventagregatai į gyvenamus kambarius tiekia filtruotą ir iki patalpos temperatūros pašildytą orą, o iš virtuvės ir sanitarinių patalpų šalinamas užterštas oras. Tokiu būdu užtikrinama nuolatinė oro kaita visose patalpose, neleidžiama sklisti kvapams į gyvenamus kambarius, šalinama perteklinė drėgmė iš sanitarinių patalpų.
Pasyvaus namo vėdinimo sistema (1 pav.) iš principo nesiskiria nuo pagal dabartinius galiojančius standartus pastatyto namo vėdinimo sistemos, tačiau yra keletas būtinų reikalavimų :
1. Mechaninė oro tiekimo/šalinimo sistema su šilumos atgavimu yra būtina kiekvienam pasyviam namui.
Pasyvaus namo maži šilumos nuostoliai yra pasiekiami ne tik gerai izoliavus pastatą, bet ir padarius jį labai sandarų lauko oro infiltracijai. Tokių namų infiltracija per 1h negali viršyti 6% jo tūrio, prie 50 Pa slėgių skirtumo. Esant tokiam sandariam pastatui, be nuolatinės oro apykaitos patalpose tiesiog būtų neįmanoma gyventi. Standartinio namo gyventojai gali dar pusėtinai jaustis neinstaliuodami vėdinimo sistemos dėl didelės lauko oro infiltracijos per įvairius nesandarumus, tačiau tai vyksta didelių šilumos nuostolių kaina.
2. Laikantis pasyvaus namo energijos taupymo koncepcijos, ventagregatams (2 pav.) taip pat yra keliami specialūs reikalavimai, kurių būtina laikytis :
- šilumos atgavimas iš ištraukiamo oro per šildymo sezoną vidutiniškai turi sudaryti ne mažiau kaip 80%. Kad pasiekti šį parametrą turi būti naudojami taip vadinami priešinių srautų plokšteliniai šilumokaičiai. Nuo standartinių kryžminių šilumokaičių jie skiriasi pirmiausia 3-4 kartus didesniu paviršiaus plotu, kuriame vyksta šilumos mainai. Taip pat tiekiamo ir šalinamo oro srautai čia juda vienas prieš kitą, tokiu būdu perduodami didžiausią įmanomą energijos kiekį.
- Vėdinimo sistema turi būti projektuojama taip, kad jos triukšmas bet kurioje gyvenamoje patalpoje neviršytų 25 dB(A). Jei standartinių namų savininkai su per dideliu triukšmu kovoja paprasčiausiai išjungdami vėdinimą, tai pasyviame name, dėl jo sandarumo, išjungti vėdinimo sistemos praktiškai negalima, nes tuoj ims jaustis oro trūkumas, todėl vėdinimo sistemos darbas praktiškai turi būti negirdimas, t.y. neviršyti 25 dB(A).
- Negalimas tiekiamo ir ištraukiamo oro srautų maišymasis. Tai leidžia su minimaliais oro kiekiais užtikrinti maksimalią mikroklimato kokybę patalpose. Dėl to priešinių srautų šilumokaitis turi būti sandarus ir turėti tai patvirtinančius dokumentus. Tuo labiau neleistinas rotacinių šilumokaičių naudojimas, kurie priklausomai nuo techninės būklės, gali įmaišyti iki 20% užteršto oro.
- Ventagregate turi būti automatinė By-pass sklendė. Ši sklendė optimizuoja šilumos grąžinimą pavasarį ir rudenį, o vasaros metu sudaro sąlygas taip vadinamam namo nemokamam vėsinimui nakties metu. Tokiu būdu pasyvus namas ir vasarą taupo energiją, nes išvengiama patalpų kondicionavimo būtinybės.
- Ventagregatas turi turėti vandeninį arba elektrinį šildytuvą papildomam tiekiamo oro ir patalpų šildymui. Kadangi pasyvaus namo šilumos nuostoliai yra labai nedideli, tai atsisakius tradicinės šildymo sistemos, jos funkciją perima ventagregate integruotas nedidelės galios ( 2-4 kW ) oro šildytuvas.
- Priešinių srautų šilumokaitis turi būti pagamintas iš aliuminio. Šis reikalavimas ypač aktualus Šiaurės Europos šalims (tame tarpe ir Lietuvai), kuriose žemiausia šalčiausio mėnesio skaičiuojamoji temperatūra yra neigiama. Kaip parodė praktika, esant neigiamoms lauko oro temperatūroms, šilumos mainai efektyviai vyksta tik aliumininiuose šilumokaičiuose. Plastikiniai šilumokaičiai dėl savo hidrofobiško paviršiaus pradeda labai stipriai užšalti ir dėl to labai krenta jų ekonomiškumas, nes didžioji dalis šilumos naudojama tik ledui tirpinti.
- Šilumokaitis turi būti lengvai valomas. Norint išsaugoti pradinį šilumokaičio efektyvumą, jis turi būti valomas bent kartą metuose, nes filtrai nesulaiko pačių smulkiausių teršalų dalelių. Dėl to ir iškyla valymo paprastumo reikalavimas, kuris sudaro sąlygas žemiems ventagregato eksploataciniams kaštams.
Pasyviame name instaliuota vėdinimo-šildymo sistema, sudaro prielaidas daug aukštesnei gyvenimo kokybei, lyginant su standartiniais namais, kuriuose taupymo sumetimais mechaninė vėdinimo sistema neįrengiama. Į patalpas nuolat tiekiamas šviežias, prisotintas deguonimi, filtruotas oras, o kartu su šalinamu oru ištraukiami įvairių dirbtinių apdailos ir statybinių medžiagų skilimo produktai, alergenai, perteklinis anglies dioksidas, dulkės, kvapai. Tai turi didelę įtaką namo gyventojų sveikatai, bendrai savijautai ir darbingumui. Tokiu būdu pasyvus namas leidžia ne tik komfortiškai ir ekonomiškai gyventi nuolat brangstant energetiniams ištekliams, bet ir sumažina įvairių civilizacijos įtakotų susirgimų riziką, sumažina gydymosi išlaidas.
www.supernamai.lt
| 
