Klijuota mediena. Jos konstrukcijų vystymosi apžvalga

		Mediena – seniai ir plačiai naudojama statybinė medžiaga. Pastatų konstrukcijos iš medienos taikomos todėl, kad mediena: ·        yra gamtos sukurta, nuolat atsinaujinanti statybinė medžiaga, nereikalaujanti papildomų energijos sąnaudų; ·        pasižymi dideliu stiprumu ir mažu svoriu; ·        atspari agresyviai cheminei aplinkai; ·        tai pati higieniškiausia statybinė medžiaga, turinti geras termoizoliacines savybes. Medinių konstrukcijų naudojimo galimybės statyboje ypač padidino klijuotosios medienos panaudojimas. Statybinėms konstrukcijoms klijuotus medinius elementus pirmasis 1908 m. pasiūlė vokiečių mokslininkas Oto Hetceris.
Pagrindiniai klijuotos medienos konstrukcijų privalumai: ·        konstrukcijos atsparios ugniai, drėgmei ir chemiškai agresyviai aplinkai; ·        laikančioji galia, tenkanti konstrukcijos masės vienetui, didesnė, lyginant su gelžbetonio ar metalo konstrukcijomis; ·        klijavimas leidžia pagaminti didelių matmenų elementus, kurių plotis  0,24 m, aukštis 2,20 m, o ilgis iki 40 m ir daugiau; ·        galima įvairi konstrukcijų forma, atitinkanti architektūrinius ir statinius reikalavimus; ·        dėl medienos defektų išsisklaidymo klijuotų elementų tūryje, klijuotos medienos konstrukcijos įgyja geresnes stiprumo ir deformatyvumo savybes, lyginant su vientisa mediena.

Lilehamerio žiemos olimpinių žaidynių architektūra – nauja era klijuotos medienos istorijoje
		Klijuotos medienos konstrukcijos Europoje tapo dar labiau žinomos po Lilehamerio žiemos olimpinių žaidynių. Sporto stadionų dydžiai ir didelės perdengiamos angos, specialūs architektūriniai reikalavimai, būtinas patikimumas ir aukšta kokybė buvo didelis iššūkis klijuotos medienos konstrukcijų gamintojams. Visi reikalavimai buvo visiškai įgyvendinti ir 1994 m. Lilehamerio žiemos olimpinių žaidynių pastatai tapo puikia klijuotos medienos konstrukcijų vitrina.
Žymiausi olimpiados pastatai: 1.                         Hamerio olimpinis stadionas “Vikingų laivas”. “Vikingų laivo” pagrindinė konstrukcija susideda iš spragotinių klijuotos medienos arkų, kurių angos nuo  30 iki 96,4 m. Arkų žingsnis 12 m. Pastato didžiausias plotis 96 m, ilgis – 260 m ir aukštis – 35 m. 2.                         Hamerio olimpinis amfiteatras. Tai klasikinis pavyzdys, kaip klijuotos medienos konstrukcijos gali būti panaudotos didelių pastatų statybai. Didžiausias pastato plotis 70 m, ilgis 95 m, aukštis 22,4 m, stogas beveik plokščias. Ilgiausia panaudota laikančioji konstrukcija – 70,8 m ilgio santvara iš klijuotos medienos. 3.                         Lilehamerio Hakon’o stadionas. Pagrindinė jo konstrukcija sudaryta iš dvigubų klijuotos medienos arkų. Stogo kraigas sukonstruotas iš kreivalinijinių klijuotos medienos sijų, atremtų į pagrindinę konstrukciją. Didžiausia pastato anga yra 85,8 m, pastato ilgis – 127 m.
		Daugumos išsivysčiusių Europos valstybių – Vokietijos, Prancūzijos,  Italijos, Austrijos ir Skandinavijos šalių architektai projektuodami pastatus drąsiai naudoja klijuotos medienos konstrukcijas, ypač, jeigu projektuojamam pastatui keliami aukšti architektūriniai reikalavimai.
Tikimės, kad Marijampolės futbolo maniežo pavyzdys leis Lietuvos architektams dar plačiau panaudoti šias konstrukcijas visuomeninės, pramoninės, žemės ūkio ir gyvenamosios statybos pastatams, nes klijuotos medienos konstrukcijos, išsiskiriančios stiprumu ir lengvumu, plačiomis galimybėmis architektams, estetika bei ekologija yra vienos pažangiausių ir šiuolaikiškiausių statybinių konstrukcijų.

 Parengta pagal UAB „Jūrės medis“ pateiktą medžiagą