Tarkime, jau nusprendėte statytis rąstinį namą. Rąstinių namų statyba yra gana sudėtingas procesas, todėl žmogui, neturinčiam tokios patirties, sunku suprasti visus statybos ir gamybos niuansus.
Taigi, išsirenkate projektą arba architektų pagalba ruošiate individualų ir tvarkotės visą reikalingą dokumentaciją. Projektuojant reikia vengti ilgesnių nei 6 m sienojų, nes standartiškai rastai ruošiami 6 m ilgio ir veliau gali tekti rąstus jungti plokštumoje. O tai estetiškai gadina rąstinės sienos grožį.
Reikia turėti omenyje, kad dūmtraukiai turi būti montuojami taip, kad išlaikytų gaisrininkų reikalaujamą saugų atstumą iki medinių elementų. Esant plytų kaminams, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 38 cm iki vidinės dūmtraukio angos, o kai montuojami Schiedel ar Presto surenkami kaminai su šamotiniais indėklais - ne mažesnis kaip 18 cm.
Patariama tiek vidines, tiek išorines rąstines sienas projektuoti vienodo storio, nes skirtingo storio rastinės sienos nevienodai susėda esploatacijos metu.
Pagal pasirinktą projektą įmonės sąmatininkai paruošia sąmatą pagal Jūsų pageidaujamą darbų apimtį:
- konstruktyvas (gamyba - montavimas);
- konstruktyvas + stogas;
- konstruktyvas + stogas + impregnavimas;
- pamatai + konstruktyvas + stogas + impregnavimas;
- pilna apdaila.
Projektas paruoštas, rangos sutartį ir sąmatą jau turite, taigi, atėjo laikas pradėti darbus. Aprašysime pagrindinius momentus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį statant rąstinį namą:
1. Įmonės-rangovo pasirinkimas;
2. Namo iš rastinio lafeto ypatumai;
3. Rąstinės dalies konstruktyvo gamybos ypatumai;
- rąstų išrinkimas ir paruošimas,
- kampų ir išilginis rąstų sukirtimas,
- technologinė įpjova ir antiseptikų naudojimas sukirtimo metu,
4. Pamatai;
5. Namo konstruktyvo surinkimas ant pamatų.
5. Stogas;
6. Konstrukciniai elementai;
7. Sienojų impregnavimas.
Pasirenkant gamintoją, patartina gauti rekomendacijas iš pažįstamų ar aplinkinių, nuvažiuoti į vietą, apžiūrėti gamybą ir paprašyti parodyti jau pastatytus objektus.
Svarbu, kad rąstinis namas būtų gaminamas ir surenkamas uždarose patalpose. Surinktas namas (dėžutė) išrenkamas ir pastatomas statybos vietoje. Uždarose patalpose rąstai negauna papildomos drėgmės, lyjant nedrėksta rąstų viršus ir išilginės išdrožos, antiseptikai neišplaunami lietaus. O dėl blogų oro sąlygų nesutrinka gamybos terminai. Patariama rinktis gamintoją, įsidiegųsį Rąstinių namų gamintojų asociacijos parengtą standartą Rąstiniai pastatai. Gamyba ir statyba. Įmonė, dirbanti pagal šį standartą ir besilaikanti jo reikalavimų, įsipareigoja gaminti ir statyti kokybiškai, o taip bus išvengta pasitaikančių konfliktų tarp gamintojo ir užsakovo.
Skandinavijos šalyse asocijuoti ir įdiegę kokybės standartą gamintojai yra vertinami nepalyginamai geriau, nei pavieniai gamintojai, o tai jau pastebima ir Lietuvoje.
Reikia atkreipti dėmesį, ar rangovas gamina vien tik rąstinę dalį, ar siūlo ir kitas paslaugas. Geriausia, kai vienose rankose yra projektavimas, pamatų įrengimas, rąstinė dalis ir stogas. Tokiu atveju rangovas negalės suversti kaltės kitiems subrangovams dėl blogai ar nekokybiškai atliktų darbų. Nepatartina kreiptis į pavienius meistrus, dirbančius pagal patentą. Kilus problemai gali būti sunku išsireikalauti klaidų ar defektų ištaisymo. Taigi, taupydame ten, kur taupyti tikrai neverta, ateityje galite prarasti daug daugiau.
Namai, pastatyti iš apipjautų rąstų, turi šiuos privalumus:
- efektyviau panaudojamas vidaus patalpų plotas;
- patogesnė elektros, vandentiekio, kanalizacijos instaliacija;
- lengviau pritaikyti baldų, ypač pakabinamų, išdėstymą;
- sandaresni kampiniai sujungimai;
- lengvesnė sienų priežiūra eksploatacijos metu;
- žemesnė kaina.
Kalbant apie statybinę medieną, reikia paminėti, kad rąstinių namų statybai tinka tik rinktiniai pirmo kamieno pušies rąstai, kurių storis prasideda nuo 28 cm plongalyje. Tai brandaus miško, mažai šakoti ir tiesūs rąstai, kurie gali būti 16, 18, 20, 22 cm storio.
Jie yra apipjaunami iš dviejų pusių, suformuojant lafetą, kurio storis yra 1 cm didesnis.
Vėliau šonai obliuojami iki reikalingo storio. Nuobliuojami apvalieji paviršiai, paliekant natūralią rąsto formą.
Paruošti lafetai patenka į gamybos cechą. Tada rentėjai juos rūšiuoja, parinkdami prieš tai sumontuotų lafetų formą. Prieš pradėdami montuoti naują rąstinį namą, montuotojai iš visų pirma išstato apatinį vainiką. Nuo to labai priklauso būsima viso namo geometrija.
Gamyba ir montavimas
Vėliau prasideda svarbiausias gamybos etapas - rastinių sienų montavimas. Paprastai meistrų brigada susideda iš 3 žmonių braižytojo, kuris dažniausiai yra ir brigadininkas, sukirtėjo ir obliuotojo. Kiekvienas iš jų atlieka tam tikrą užduotį:
- parenka rąstus;
- žymi išilgines išdrožas bei kampinius sujungimus sąsparas. Tai labai svarbus darbas. Nuo to, kaip tiksliai braižytojas pažymi rąstą pagal prieš tai sumontuotą lafetą, priklauso, bus plyšiai tarp jų ar ne;
- sukirtėjas išpjauna sąsparą ir formuoja išilginę išdrožą pagal braižytojo atžymas. Iš rąstų išilginės išdrožos turi būti pašalinta pakankamai medienos, kad rąstams džiūstant ir sėdant, dėl atsiradusių rąstų plyšimų, nesusiformuotų vidiniai pakabinimai.
Vėliau kartu su braižytoju sukirtėjas montuoja lafetą ant prieš tai sumontuotos sienos ir jį prileidžia tol, kol rąstai prigula vienas prie kito nepalikdami plyšių. Visi rąstų kėlimo-montavimo darbai atliekami su telferiais, nes kol rąstai ideliai priglunda vienas prie kito, šią operaciją tenka atlikti kelis kartus.
Tada, kai suformuojama išilginė išdroža ir sąspara, atliekami du labai svarbus dalykai: išilginė tecnologinė įpjova (kas yra numatyta RNGA standarto reikalavimuose) ir paruošto rentimui lafeto antiseptikavimas.
Norint, kad sienojai ir kitos medinės konstrukcijos džiūdamos mažiau plyštų, reikia kiekvieno rąsto viršutinėje dalyje padaryti technologinę įpjovą. Įpjova turi baigtis 150 mm atstumu nuo sąsparos arba rąsto galo. Suręstoje sienoje šios įpjovos neturi matytis. Įpjovus lafetą išilgai išilginės išdrožos viduje, mediena skatinama trūkti įpjovose, tuo sumažinami vidiniai medienos įtempimai ir įplyšimai bei jų dydis matomose vietose.
Gamybos ir montavimo metu siekiant išvengti rąstų mėlynavimo, jie yra apipurškiami impregnantais-antiseptikais. Antiseptikai apsaugo medieną nuo pelėsių, pamėlynavimų, vabzdžių, nes kol namas bus pastatytas ir bus uždengtas stogas, gali praeiti keli mėnesiai.
Namas visiškai sumontuojamas ceche, rąstai sužymimi, po to išrenkami ir pokuojami išlaikant montavimo eiliškumą.
Taigi, darbai gamyboje pabaigti ir visi darbai jau vyksta Jūsų sklype.
Pamatai
Montuojant namą vietoje, labai svarbu, kad gerai būtų padaryti pamatai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pamato viršus būtų lygus, kad apatinis rąstas visu pagrindu priglustų prie pamato. Paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų turi neviršyti 10 mm. Laikui bėgant, apatinio vainiko rąstai išlinksta, įgaudami pamato paviršiaus formą ir plyšiai pasiskirsto tarp rąstų. Pamato aukštį virš žemės paviršiaus rekomenduojama daryti ne mažesnį kaip 40 cm, nes esant mažesniam aukščiui, lyjant gali apsitaškyti apatinis vainikas, o nešvarumus labai sunku išvalyti.
Medinis namas nėra sunki konstrukcija, todėl pilnai pakanka montuoti juostinius-stulpinius pamatus. Stulpelių apačia bus žemiau pašalo zonos (1,3-1,4 m) ir veiks kaip inkarai, o rostverkus galima montuoti įgilinant į žemę tik 50-70 cm. Tai paprasti, nebrangūs pamatai. Kai kada tokius juostinius pamatus problematiška sumontuoti dėl aukšto gruntinio vandens, tokiu atveju siūloma montuoti plokštinius pamatus. Tai monolitiniai gelžbetoniniai pamatai po visu namo plotu, kartu tarnaujantys ir kaip pagrindas namo pirmo aukšto grindims, kartais dar vadinami plaukiojančiais.
Montuojant pamatus, meistrus reikia perspėti, kad jie skirti rąstiniam namui, nes tokiu atveju pamatai daromi 30-40 mm mažesni nei namo išorinis matmuo. To reikia tam, kad vanduo, patekęs ant rąstinės sienos, nutekėtų nepatekdamas tarp apatinio rąsto ir pamato.
Patariama montuojant pamatus tuo pačiu išbetonuoti ir pirmo aukšto grindis, šildant jas 8-10 cm putų polistirolo sluoksniu. Betoninėse grindyse sumontuojami visi elektros, vandentiekio, kanalizacijos įvadai ir pirmo aukšto instaliacija. Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog norint išvengti šalčio tilto, betoninis grindų sluoksnis turi nesiliesti su pamatų rostverku. Tam tikslui vertikaliai visu pamato rostverko ilgiu montuojami 3-5 cm storio putų polistirolo lapai, kurie kartu tarnauja ir kaip amortizacinis sluoksnis. Liejant pamatų rostverkus, būtinai paprašykite, kad meistrai betoną suvibruotų. Tai sutvirtins ir sutankins betoną, užpildant visus plyšius ir panaikins jame oro kišenėles.
Apatinio vainiko rąstas tiesiogiai negali liestis su pamatu, tarp pamato ir rąsto turi būti dedamas izoliacinis sluoksnis. Paprastai tam yra naudojamas dvigubas ruberoido sluoksnis, ar kita izoliacinė medžiaga. Galima naudoti ir maumedžio lentą.
Patiesus izoliacinį sluoksnį, prasideda montavimo-surinkimo darbai. Ilgiausiai užtrunka pirmo vainiko surinkimas, nes reikia labai kruopščiai rąstus išstatyti aukščio atžvilgiu. Nuo to priklausys būsima viso namo geometrija.
Statybos darbai
Norint rąstų nepažeisti ir išpurvinti, o taip pat pagreitinti darbą, jie montuojami krano pagalba. Šioje vietoje tikrai nereikėtų taupyti.
Montavimo metu tarp rąstų ir sąsparose sandarinimui klojamas izoliacinis sluoksnis. Tam gali būti naudojamas lino pluoštas, vilnos audinys arba specialiai sandarinimui skirta akmens vata.
Sienojų rąstai yra linkę suktis ir slinkti, todėl jų eilės vertikalia kryptimi sutvirtinamos mediniais kaiščiais (tiabliais). Yra sutvirtinama šachmatine tvarka kas 500-1200 mm. Rąstas kaiščiais turi būti tvirtinamas prie vienos arba kelių rąstų eilių, esančių žemiau taip, kad pastatas džiūvimo metu galėtų tolygiai sėsti.
Meistrai, montuodami medines kolonas, numato namo sėdimą ir jas montuoja su kompensaciniais varžtais arba pleištais. Abiem atvejais laikui bėgant ir namui sėdant galima reguliuoti sėdimo lygį nuimant apkrovas ir leidžiant namui sėsti tolygiai.
Stogai
Sumontavus konstrukcinę namo dalį, darbo imasi stogdengiai. Tai vienas iš pagrindinių medinio namo darbų, kur tikrai nereiketų taupyti. Nepatariama rizikuoti samdant stogdengius, kurie nėra anksčiau montavę stogų rąstiniams namams, ar juo labiau savamokslius meistrus.
Rąstinio namo stogas turi nemažai niuansų, kuriuos žino toli gražu ne visi meistrai. Visų pirma montuojamos slenkančios stogo konstrukcijos. Gegnės tvirtinamos tik ties ilginiais, t.y. balkiais sumontuotais išilgai namo viršuje, o ant išorinių sienų montuojamos tik kreipiančiosios arba fiksavimo kilpos. Tai daroma todėl, kad namui džiūnant ir sėdant sienoms, nežymiai keičiasi stogo kampas. Tvirtinti prie išorinių sienų gegnes patariama tik tada, jei statomo namo frontonai (galinių fasadų trikampiai) nėra rąstiniai ir dėl kitų priežaščių negalima sumontuoti ilginių.
Be to, gegnių poromis įrėminamos galinių fasadų sienos, kad vėliau būtų galima lengvai atlikti stogo pakalimą ir vidaus apdailą.
Rąstiniams namams rekomenduojama montuoti sunkesnius stogus. Tai galėtų būti čerpių ar nendrių stogas. Toks stogas tarnaus ilgai, atrodys efektingai ir, kas svarbiausia, leis namui greičiau susėsti. Nendrinis stogas yra brangesnis ir ne visada tinka prie aplinkos, o čerpinis yra ne ką brangesnis už metalinį. Gamintojai betoninėms čerpėms duoda 30 ir daugiau metų garantiją. Toks stogas turės ryškų privalumą, nes karštu metų laiku neįkais, vasarą po tokiu stogu bus vėsu, o žiemą šilta. Be to, čerpinis stogas puikiai sugeria triukšmą lietaus ar net krušos metu.
Langai ir durys
Reikėtų nepamiršti, kad rąstinis namas sėda. Pastato sėdimas yra neišvengiamas procesas, kuris atsiranda rąstui džiūstant eksploatacijos sąlygomis, dėl medienos plaušų susispaudimo, veikiant apkrovoms ar dėl rąstų plyšimo. Todėl, statant rąstinį pastatą, būtina atsižvelgti į sienų sėdimą. Reikia įvertinti, kad mažiausia rąstinio namo sėdimo riba yra 6 %. Visose rąstinio namo ir jo dalių, kurios nesėda, sujungimo vietose būtina įvertinti sėdimo procesą. Sujungimai turi būti padaryti taip, kad rąstų sėdimas netrukdytų sėdimo procesui.
Reikia atkreipti dėmesį į konstrukcinių medinio namo elementų (langų ir durų) montavimą. Visų pirma, formuojant angas langų ir durų montavimui, reikia palikti virš langų ir durų 6-7 cm plyšį sėdimui kompensuoti. Išpjautų angų šonuose esančių rąstų galuose (angokraščiuose), langų ar durų statramsčiui (šliaužikliui) įstatyti išpjaunamas griovelis, kurio matmenys turi būti ne mažesni kaip 45x45 mm.
Langai surenkami tvirtinant juos prie indėklų (langų praplatinimų) ir gauta konstrukcija su medvarščiais tvirtinama prie statramsčių. Apvadai irgi montuojami tik prie lango konstrukcijos, kad netrukdytų sėdimui. Durys gaminamos su tokio pločio stakta, kad ji atitiktų rastinio namo sienų storį.
Sandarinama akmens vata, nes sedimo metu ji susispaudžia, o šonuose, skirtingai nei vata, sandarinimo putos namui sėdant išsisluoksniuoja.
Statant kolonas, būtina sumontuoti sėdimą kompensuojančius varžtus, kuriuos kelis kartus metų bėgyje reikia atleisti.
Pastačius namą ir uždengus stogą, sienas būtina 2 kartus impregnuoti antiseptikais. Tai leis apsaugoti namą nuo grybelio, vabzdžių, drėgmės, saulės (UV) spindulių, pelėsių. Imregnantai naudojami išorėje ir viduje, jie suteikia medienai atinkamą spalvą, išryškina jos struktūrą. Reikia impregnuoti tik tokiais impregnantais, kurie leidžia medienai kvėpuoti, o medienos paviršiuje nesudaro plėvelės.
Iš anksto žinodami pagrindinius rąstinio namo gamybos ir statybos niuansus, išvengsite įvairių netikėtumų ar nesusipratimų, o taip pat sutaupysite nemažai laiko.
Žurnalas "Mediniai namai"
|
