Naujausios namų šiltinimo technologijos

Niekas nenori pelėsių ar vidinės erdvės oro taršos savo namuose ar statinyje. Ir jei bus  panaudoti šiuolaikiniai statybos mokslo principai bei tam tinkamos naujausios medžiagas, niekam ir  nereikės taikytis su tuo. Pelėsiai jau seniai pripažįstami kaip potencialūs alergenai. Ore tvyrančių pelėsinių darinių sporose yra proteinų, kurie mokslo visuomenės buvo identifikuoti kaip galintys iššaukti neigiamas reakcijas tiems žmonėms, kurie kenčia nuo alergijos, astmos ar kitų su kvėpavimo takais susijusių problemų.

Gerai žinomi puvėsių kvapai, kuriuos mes siejame su rūsiais, kyla iš šių pelėsių, kurie auga drėgnose vietose. Kai kurios vidinėse erdvėse esančių pelėsių atmainos gamina toksinius junginius, vadinamus „mikotoksinais“. Mikotoksinų poveikis gali pasireikšti sveikatos sutrikimais tiek  alergiškiems, tiek ir nealergiškiems žmonėms.

Patalpų vidinių erdvių teršimo židiniai

1994 metais, JAV plaučių asociacija, medikų asociacija, vartojimo prekių saugumo komisija ir  Aplinkos apsaugos agentūra pripažino daugelio patalpų vidinių erdvių teršalų poveikį žmogaus sveikatai. JAV ir Europoje atlikti tyrimai parodė, kad industrializuotų tautų žmonės daugiau nei 90 % laiko praleidžia patalpų viduje. JAV aplinkos apsaugos agentūra pabrėžė statinio vidinės erdvės teršalų keliamos problemos rimtumą: „...daugelio vidinėje erdvėje esančių teršalų koncentracija viršija esančių išorinėje erdvėje. Didžiausią susirūpinimą kelia tos vietos, kuriose žmonės praleidžia daugiau nei 1-2 h – tai yra namai, mokymosi įstaigos bei darbo vietos.“

Kodėl tai įvyksta?

Statinių eksploatacijos ar remonto metu padarytos klaidos ar neapsižiūrėjimas gali įtakoti pelėsių ar vidinės erdvės taršos židinių atsiradimą. Ši problema tampa pati aktualiausia tada, kai susiduriama su ypatingai brangių remonto darbų poreikiu.

Galima būtų išskirti aplinkybes, dažniausiai prisidedančios prie pelėsių ar vidinės erdvės taršos židinių atsiradimo.

·         Lietus ir ištirpęs sniegas gali prasiskverbti per nesandarias stogo vietas ar išorės apdailos dangas.

·         Gruntiniai vandenys gali prasiskverbti per rūsius ar nedideles praėjimui skirtas erdves.

·         Santechniniai ar vandentiekio vamzdynai bei jų tvirtinimo elementai per pakankamai ilgą laiko tarpą gali visiškai surūdyti ir pratrūkti.

·         Šiaurės (žieminio klimato) juostose drėgme prisotintas oras, einantis laukan per sienas, gali kondensuotis tada kai pasiekia labiau atvėsusius išorinius sienos sluoksnius. Pietinėse klimato juostose, šilto ir drėgno išorinio oro srautas eina vidun ir gali kondensuotis tada,  kai šis oras pasiekia vidinius aušinamų medžiagų paviršius.

·         Kai kurie statiniai gali būti visiškai neizoliuoti, ar turėti tokių plotų, kuriuose izoliacija yra neatitinkanti reikalavimų.  

Paprastai tariant, pastatai yra tiesiog oro dėžės, kurios suteikia patogumą ir pastogę, tačiau realybėje, jie yra sudėtingi, tarpusavyje susietų statybinių medžiagų ir sistemų komplektai, kruopščiai sujungti į vieną visumą. Pakeitus vieną pastato dalį, galima paveikti daugelį kitų. Bet koks produktas naudojamas pastato statybos darbuose privalo būti kokybiškas ir naudingai suderintas su kitais pastato komponentais. Sisteminis požiūris kartu su išbandytomis, naujomis medžiagomis leidžia projektuotojams ir statybininkams sukurti pelėsių atsiradimui atsparius, sveikos vidinės erdvės pastatus ir namus, kurie tiktų tiek suaugusiems, tiek vaikams gyvenantiems juose.

Naujausios izoliacijos sistemos

Icynene izoliacijos sistema^® yra pirmoji sertifikuota pagal Envirodesic^™ sertifikavimo programą, skirtą maksimaliai aukštos vidinės patalpų erdvės oro kokybei (Maximum Indoor Air Quality^™). Vandens pagrindu pagaminta medžiaga savo sudėtyje neturi formaldehido, chlorfluormetano (CFC), hidrochlorfluorangliavandenilio (HCFC) junginių nei lakiųjų organinių medžiagų. Icynene^® taip pat sumažina pelėsių sporų, žiedadulkių bei kitų išorės aplinkos teršalų patekimą į vidų. Derinant Icynene^® medžiagos panaudojimą su atitinkama ventiliacijos sistema bei kitomis neemituojančiomis medžiagomis, pagerinama vidinės erdvės oro kokybė. O apjungiant šios medžiagos panaudojimą su realybėje išbandytais projektavimo principais, bet koks senesnis pastatas gali būti rekonstruotas.

Icynene^® technologija buvo pritaikyta daugelyje skirtingų atvejų nuo komercinės iki pramoninės bei žemės ūkio paskirties statinių, viešbučiuose, mokyklose, parduotuvėse bei sandėliuose. Specialios įrangos pagalba ant šiltinamo paviršiaus užpurkšta medžiaga per 3-5 sekundes išsiplečia iki 100 kartų, sudarydama minkštą šiltų, elastingų ir sandarių kreminės spalvos termovatos sluoksnį. Ši unikali termovata prilimpa prie visų šiltinamų paviršių, užpildo visus nesandarumus ir sudaro ištisą šiltą ir sandarų sluoksnį.

Ypatinga smulkių porų struktūra neleidžia medžiagai siurbti į save drėgmę, bet užtikrina pakankamą garų pralaidumą, t. y. daro šią šiltinimo medžiagą kvėpuojančia.

Kaip dingsta šiluma iš pastato?

Nuo šildymo prietaisų sušilęs oras patalpose kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį į atitvarines konstrukcijas (lubas, sienas, langus). Per bet kurią nesandarią vietą šiltas oras su jėga veržiasi į išorę, kaip iš kiauro oro baliono. Tuo pačiu metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas, ir per įvairius nesandarumus grindyse, duryse, sienose ir languose į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti. Šiuos energijos nuostolius galima sumažinti didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą.

Kitą šilumos nuostolių dalį sudaro šilumos netekimas radiaciniu ir kondukciniu būdais. T. y.,  kai šildymo prietaisų išspinduliuojama ar šilto oro perduodama šiluma per sienas atiduodama į išorinę aplinką. Šiuos energijos nuostolius galima sumažinti, didinant atitvaų šiluminę varžą.

Icynene^® sistemos termovatos šilumos laidumo koeficientas ? = 0,038 W/m^.K. Tačiau, kaip rodo tyrimų rezultatai, atitvarų šiluminės varžos didinimas turi kur kas mažesnę įtaką šilumos nuostolių mažinimui patalpose, negu oro pralaidumo mažinimas.

Statybos techninis reglamentas reikalauja, kad išorinių sienų šiluminė varža būtų ne mažesnė už 5,25 m²K/W, o stogo – ne mažesnė už 6,24 m²K/W.  Bet šiltinimo rezultatai rodo, kad storinant Icynene^® sistemos termovatos sluoksnius iki tokių varžų, šilumos taupymo efektyvumas beveik nedidėja. Todėl pakankamai efektyviam šilumos taupymui patalpose rekomenduojama sienas šiltinti 10 cm, o lubas – 15 cm  sluoksniu. Ši medžiaga specialiai sukurta visų pastato atitvarinių konstrukcijų šiltinimui ir garso izoliavimui užpurškimo ant paviršių būdu.

Izoliuojami paviršiai nereikalauja jokio specialaus paruošimo, tam kad termovata priliptų prie jų. Paviršiai gali būti šlapi, dulkėti ir net apšerkšniję. Šiltinant šia madžiaga nereikia jokių apsauginių plėvelių (nei izoliuojančios garą, nei izoliuojančios vėją, nei antikondensacinės). Pavyzdžiui, šiltinant stogą, komponentų mišinys purškiamas tiesiog ant stogo dangos (skardos, čerpių ar bet kokios kitos) iš vidaus. Susidariusi termovata iš karto gali būti dengiama apdailinėmis medžiagomis. Tokiu pat principu šiltinamos ir karkasinių ar kitokių pastatų sienos, perdangos, grindys.

Šiltinant pastatus iš išorės, ant šiltinamų konstrukcijų turėtų būti įrengtas karkasas ir užpurkšta termovata. Tada prie karkaso tvirtinamos apdailos medžiagos. Šiuo atveju termovata turi būti apsaugota nuo lietaus ir tiesioginių saulės spindulių poveikio. Termovata yra labai lengva ir gana minkšta, todėl jos paviršius negali būti tinkuojamas.

Saugi investicija

Naudojant Icynene^® šiltinimo technologiją, naujai pastatytas ar renovuotas pastatas yra pastoviai apsaugotas nuo vėjo, teršalų bei oru perduodamo triukšmo, o taip pat atsparus drėgmės kondensacijos sukeliamoms bėdoms. Vien tik energijos sutaupymas daug kartų atperka investiciją.

Įvertinus nedidelę šiltinimo kainą ir galimybes šios technologijos pagalba taupyti kitus resursus (pastolių nuomos laiką, darbuotojų darbo laiką ir kt.), pasirodė, kad tai viena pigiausių kompleksinio šiltinimo technologijų Europoje.

Yra žinoma, kad iki 40 % šildymo išlaidų gali būti kompensuojama oro srauto nuotėkių sąskaita? Tai tikrai daug iššvaistytos energijos ir finansinių resursų. Icynene sistemos^® termovatos sluoksnis taupo žymiai daugiau šilumos, nei dvigubai storesnis kitų šiltinimo medžiagų sluoksnis.

Apsišiltinusiems Icynene^®  sistema, išduodamas garantinis sertifikatas, kuriame garantuojamas medžiagos ilgaamžiškumas ir atliktų darbų kokybė 20 metų. Kad tai iš tiesų saugi ir vertinga investicija įrodė vienas iš perspektyviausių ir pažangiausių šilumos nuostolių nustatymo būdų - termovizinė diagnostika.

Žurnalas „Mediniai namai“