| | KLASTERIO MONS | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | SKELBIMAI | | | | | | | | | | | | | | | | PAIE�KA | | | | | | | | | | | | | | | | NARYST� KLASTERYJE | | | | | | | | | | | | | | | | | |
|
|
|
|
|
|
Verslo naujienos | |
Atsigauna alies medienos rinka |
2005-09-30 |
a |
a |
Ilgiau nei pusmet riedjusios emyn medienos kainos m palaipsniui didti. Prognozuojama, kad ios gamybos aliavos paklausa Europoje brangins j ir toliau, bet produkcijos kainoms sibgti neleidia ilgalaiks sutartys ir konkurencija.
Pasak Andriaus Bajorno, vienos stambiausi medienos prekybos UAB Ekomediena, direktoriaus, medienos rinka atgyja, kainos kopia auktyn, nes paklausa didja, brangsta degalai, darbo jga. "Vasaros pabaigoje buvo pasiektas slenkstis. Aukiausios kokybs statybin mediena egls rstai kainavo vos 160 Lt/m. Taiau rinka jau stiebiasi, teigia verslininkas ir tikisi, kad 180-190 Lt/m dar ne riba ir kainos toliau dids. Pernai iem u rstus mokta apie 210 Lt/m.
"Ekomedienos" vadovas skaiiuoja, kad per mnes usakovai pagausino atlyg u produkcij madaug 15%, per spal kainos, prognozuoja p. Bajornas, turt gtelti dar bent 10%. Kol kas stabilios pjautins medienos kainos, anot jo, ims stiebtis spal. Specialistas prognozuoja, kad kiek vliau kain kilimo neivengs ir medienos produkcijos gamintojai. Teorikai, anot jo, iki lapkriio pjautin mediena turt pabrangti madaug penktadaliu.
Varo sutartys Kretingos rajone vairius medienos gaminius, nam fasad apdailas gaminanios UAB "Vudva" vadovas Edmundas Valantiejus tikina, kad kain uol gamintojai jau pajuto, taiau patys branginti produkcijos "nelabai gali, nes yra ilgalaiks sutartys". Verslininkas tikina, kad pabrangus rstams konkuruoti sunkiau bus smulkiesiems.
"Atpigus medienai vl padaugjo ma lentpjvi. Neinia, ar ilgai jos isilaikys", rinkos svyravimus lydinias tendencijas komentuoja p. Valantiejus. iurktaus ir obliuoto paviriaus nam fasad apdailas Norvegijai gaminantys kretingikiai tikisi ne menkesnio pelno, net ir aliavai brangstant. Netrukus bus paleisti, anot direktoriaus, papildomi rengimai, padsiantys pagaminti daugiau ir greiiau. "Retas gamintojas rytsi didinti kainas, kai konkurentai nesnaudia. Visi bando kakaip patys ilaviruoti", sako p. Valantiejus.
Lentpjvs vl ia Ponas Bajornas tvirtina, kad lentpjvse darbo daugja, nors vasar verslas buvo visikai prarads gyvast. Nuo kovo kainos tik majo, birel prasidjo depresija, trukusi tris mnesius, nors ankstyv pavasar visi dar buvo kupini geriausi vili, pasakoja uostamiesio verslininkas ir priduria, kad dl menko udarbio medienos prekybos apimtys buvo sumaintos perpus. Jam pritaria Dominykas Vizbaras, G.Kaminsko firmos komercijos vadovas. Per Baltijos alis ir Skandinavij iemet saus pras uraganas "Ervinas", anot jo, pakoregavo daugelio lentpjvi planus, nes pagrindiniai usakovai m mainti kainas.
Rizika nepasiteisino Verslininkas primena, kad pietins vedijos mik, kuriuose buvo ivartyti didiuliai plotai eglyn ir puyn, savininkai yra vieni svarbiausi aliavos tiekj Anglijos, Olandijos, Belgijos gamintojams. ios rinkos buvo uverstos pigia vedika mediena, todl neliko galimybi udirbti, kiek buvo tiktasi, aikina p. Vizbaras. Kai kurie medienos eksportuotojai, anot jo, tikjosi udirbti daugiau gabendami medienos JAV, taiau kol kroviniai plauk, atsities Anglijos rinka. "Pernelyg daug europiei band Amerikoje iekoti laims, be to, statyb apimtys nebuvo tokios milinikos kaip prognozuota", padt apibdina p. Vizbaras ir priduria, kad vidurvasar egls rst kainos Anglijoje buvo apie 30% didesns negu JAV. |
a |
altinis: "Verslo inios" | | |
| <..Atgal | |
|
|
|