Nendrmis stogus dengiani moni duomenimis, ia mediaga kasmet udengiama vis daugiau ne tik pavsini ar pirteli, bet ir nam stog. Prognozuojama, kad ir ateityje daugs moni, kurie namus dabins nendri stogais.
Marius atkus, nendrinius stogus dengianios Gargd UAB "Damava" direktoriaus pavaduotojas nurodo, kad vis daugiau alies gyventoj stogams renkasi tradicin nendri dang. Taiau didelio sujudimo ioje rinkoje specialistas tikina nepastebintis.
Pasak Alvydo Grendos, Kaiiadori raj., Neprktos kaime, sikrusios UAB
"Tomaldras" direktoriaus, nendrini stog rinka nuo 2003 m. kasmet auga apie 20%. Usakym nestinga ir Lietuvoje, ir usienyje.
"Lietuvoje mons gyvena vis geriau, tad gali sau leisti puoti sodybas.
Nendrmis dengiame ir pavsini, ir nam stogus. Turime ir toki klient, kurie
stat pastatus regioniniuose parkuose, tad rinkosi tradicines mediagas",
kalba p. Grenda.
Rta Gruzdyt, Valstybs saugom teritorij tarnybos prie Aplinkos ministerijos Planavimo ir kadastro skyriaus vyriausioji specialist, nurodo, kad tai, kaip turi atrodyti pastatas valstybiniame parke, nustato valstybini park apsaugos reglamentai. Skirtingiems parkams taikomi reglamentai iek tiek skiriasi.
"Bendras reikalavimas toks, kad rekomenduojama naudoti tradicines statybines mediagas. Pavyzdiui, jei saugoma teritorija yra pajryje, rekomenduojama stogo dangai naudoti nendres. Tai nereikia, kad i stogo danga yra vienintel, kuri galima naudoti. Paprastai reglamente ivardijama keletas variant", komentuoja p. Gruzdyt.
Tarkime, Asvejos regioninio parko apsaugos reglamente sakoma, kad pastat
statybai ir apdailai rekomenduojama naudoti tradicines statybines mediagas (med, akmenis, mol, tink ir kt.; stogo dangai erpes, nendres, gontus, skiedras, iorinei apdailai tik med, natral akmen, mol, tink).
Brangino aliavos
Pasak moni atstov, iemet nendriniai stogai iek tiek brango dl didjani
aliav kain bei brangstani kit gamybos snaud. Lietuvoje 1 m2 stogo nendrmis mons udengia vidutinikai u 175 Lt.
"Kaip ir kiti nendrini stog gamintojai, jauiame aliav stygi Lietuvoje.
Patys pasigaminame apie 10% mums reikaling nendri. Kit dal perkame Lenkijoje", nurodo p. Grenda. Didij dal aliav i svei ali importuoja ir "Damava".
"Nendrs specialiai neauginamos, tad j kokyb labai priklauso nuo gamtos
slyg. Lietuvoje j yra labai maai. Tiek kiek nendri reikia mums, nemanoma
pripjauti rankomis eer pakrantse, o vieninteliai plotai, kuriuose gali
apsisukti technika, yra pamaryje. Ten ir pjauname dal mums reikaling nendri",
komentuoja p. atkus.
Prognozs palankios
Nendrini stog dengjai viliasi j veiklos plot daugsiant.
"mons ne tik geriau gyvena, bet ir pakeliauja, apsidairo. Keiiasi j suvokimas apie tai, kas yra estetik, dera prie aplinkos. Juk Lietuvoje pradia buvo nendriniai pirteli, pavsini stogai, o dabar tokius stogus vis daniau renkasi namams", kalba p. atkus.
Anot jo, svarbu ir tai, kad Vakar Europos alyse nendri stogas pakelia viso namo vert: nendrmis dengti namai brangesni nei tie, kuri stogai dengti kitomis dangomis.
Anot p. Grendos, mon skmingai bendradarbiauja su keliomis Olandijos monmis. Usakym gauna ir i Pranczijos bei Danijos. "Damava" paslaugas taip pat eksportuoja Vakar Europos alis.
"Tomaldras" 2003 m. nendrmis udeng apie 4.000 m2 stog, pernai apie 6.000 m2. Planuojama, kad iemet nendrmis bus udengta 8.00010.000 m2 stog.
"Damava" kasmet nendrmis Lietuvoje udengia 15.00020.000 m2 stog. Dar madaug tiek pat usienyje. iemet mon planuoja nendrmis apdengti apie 40.000 m2 ms alies ir usienio nam stog.
