Vilniaus apskrities VMI, pradėjusi stebėti ir analizuoti statybos įmonių, statančių daugiabučius namus Vilniuje, bei su šiomis įmonėmis susijusių asmenų veiklą, teigia, kad kai kurie įmonių veiksmai yra sunkiai paaiškinami ir prieštarauja verslo logikai.

VMI, pradėjusi ilgalaikę naujų prabangių butų statybą vykdančių įmonių veiklos stebėjimo kontrolę, tikisi mažinti šešėlinės ekonomikos įtaką sąžiningam verslui, sudaryti vienodas konkurencines sąlygas kiekvienam verslo dalyviui.
“Pastaruoju metu tokių butų kainos labai sparčiai didėjo, tačiau statybos medžiagų ir darbų kainos nebrango taip greitai. Statybų pelningumas, Vilniaus apskrities VMI duomenimis, padidėjo neadekvačiai. Tai leidžia daryti prielaidą, jog nedeklaruojamas visas gautas iš tokių patalpų pardavimo pelnas ir mokesčių mokama ne tiek, kiek derėtų”, – sako Birutė Jurgelevičienė, Vilniaus apskrities VMI viršininkė.

Stebimas visas procesas
Pasak jos, šiuo metu stebimos 8 naujų daugiabučių gyvenamųjų namų Vilniaus mieste statybos. VMI specialistai stebi ir analizuoja statybos užsakovo, statybos darbus atliekančių rangovų, subrangovų veiklą bei renka informaciją apie butus užsakiusius asmenis. Tokia analizė bus atliekama nuo statybos proceso pradžios iki pat jo pabaigos, t.y. iki butų ir kitų patalpų pardavimo.

Inspekcijos pareigūnai taip pat renka duomenis apie daugiabučiam namui statyti skirto žemės sklypo įsigijimą, analizuojama, ar žemė įsigyta ne iš susijusių asmenų, ar žemės įmonė negalėjo nupirkti tiesiogiai iš nesusijusių asmenų, ar žemės įsigijimo kaina atitinka tuo metu buvusią rinkos vertę, ar prisidengiant žemės pirkimo sandoriu statybos užsakovas neišmoka savo akcininkams dalies pelno.
“Kaupiama informacija apie butų kainas rinkoje statybų metu, naudojamasi nekilnojamojo turto agentūrų atliekama ir skelbiama pardavimo kainų analize, fiksuojamos skelbiamos butų pardavimo kainos įmonių interneto svetainėse, skaičiuojami kainų pokyčiai rinkoje kiekvieną mėnesį, lyginama, kaip statytojų pardavimo kainos atitinka šią informaciją”, – analizės metodus aiškina p. Jurgelevičienė.

Kaina - mažesnė už rinkos
“Nustatėme atvejus, kai tame pačiame name, viename aukšte, toje pačioje namo pusėje analogiško ploto butai tą patį mėnesį parduodami gerokai besiskiriančiomis kainomis. Taip pat nustatyta, kad per visą statybos laikotarpį, kai analogiškuose namuose pardavimo kainos sparčiai didėjo, kai kurios bendrovės butų pardavimo kainų nė kiek nedidino ir dokumentuose nurodo, kad butai šiuo metu parduodami lygiai tomis pačiomis kainomis, kokias įmonė buvo nustačiusi, tarkim, prieš 8 mėn., pačioje daugiabučio statybos pradžioje, – prieštaringais duomenimis stebisi inspekcijos atstovė. – Taip pat nustatėme, kad butai pigiau parduodami statytojo darbuotojams ar tiekėjams.”
Esant įtarimų, kad tikrasis pelnas iš statybos nedeklaruojamas ir atitenka akcininkams, bus tiriama, ar pagal jų deklaruojamas pajamas realu įsigyti ir valdyti jų turimą turtą.

Prašoma verslininkų paaiškinimų
Nustačius neatitikimų ir prieštaravimų, prašoma verslininkų paaiškinti, kodėl nustatoma tokia kainodara, kuri prieštarauja verslo logikai – gauti kuo daugiau pelno.
“Jei paaiškinimas nemotyvuotas ir neįtikinamas, atsiranda pagrindas įtarti, kad pardavėjas vis dėlto gavo dalį pajamų, kurios nebus deklaruotos baigus statyti namą ir nuo kurių, tikėtina, nebus sumokėti mokesčiai”, – spėja p. Jurgelevičienė. Ji įspėja, tokiais atvejais bus pasitelkti turto vertintojai ir kainos bus perskaičiuotos.
Pasak jos, mokesčių inspekcijos veiksmus palaiko Lietuvos statybų asociacija, kuri yra suinteresuota sąžininga įmonių konkurencija rinkoje.