Nesibaigianti ems ir mik reforma neduoda jokios naudos nei valstybei, nei visuomenei.
TAIP
Algis Gaiutis, Lietuvos miko savinink asociacijos valdybos pirmininkas
Ms asociacijai keli rpest tai, kad dl daugiau nei deimtmet tebesitsianios ems ir mik reformos tiesiogini nuostoli patiria ir giri savininkai, ir valstyb. Privatizuoti usakytuose mikuose kin veikla vykdoma menkai, todl kasmet prarandama apie 100 mln. Lt pajam, kurias galima bt gauti u medien. alies mikuose augani medienos itekli oficialios apskaitos akivaizdiai nesutampa su realybe. Be to, kininkavimo II grups mikuose sistema neracionali. Dl tokio kininkavimo dabar juose didiuliai medienos kiekiai pasmerkiami supti. Daug naudingiau bt iuose mikuose visapusikai teisinti atrankin kininkavim derinant gamtos brand, ekologinius ir ekonominius interesus. Analogika yra iuo metu steigiamo europins svarbos "Natura 2000" tinklo ir kit saugomose teritorijose esani mik padtis, nes vedami daug grietesni kininkavimo apribojimai, nei to reikalauja ES direktyvos.
Dl apribojim kirtimams ir usitsusios mik grinimo reformos, k galima vardyti paprasiausiu nekikumu, miko savininkai negauna pajam, alies pagrindins medienos perdirbimo mons negali dirbti visu pajgumu, ribojamos investicijos medienos pramons pltr ir alis praranda imtus milijon lit.
NE
Algirdas Rutkauskas, Valstybinio mikotvarkos instituto direktoriaus pavaduotojas
Nuolatin valstybin mik inventorizacija teikia patikimus apskaitos duomenis apie mik itekli kiek, kokyb, reali mik bkl. Pagal tai nustatomos miko naudojimo ir atkrimo normos.
Visiems valstybins reikms mikams yra rengiami mikotvarkos projektai. Mikai pagal funkcin paskirt suskirstyti mik grupes, kurioms nustatyti kininkavimo tikslai ir kinis reimas. Projektuose pateikiamas ekologinis ir ekonominis suprojektuot kini priemoni pagrindimas. Visi valstybins reikms mikai sertifikuoti, tai patvirtina, kad mikai tvarkomi pagal darnios mikininkysts principus, tai yra derinami gamtosaugos, socialiniai ir ekonominiai klausimai.
Taiau institutas tiesiogiai su medienos vartotojais nebendradarbiauja. Ms parengtuose mikotvarkos projektuose pateikiamos miko naudojimo apimtys, pagal kurias mik valdytojai vykdo miko kirtimus ir tiekia medien vartotojams.
Vis dlto nesibaigianti ems ir mik reforma neduoda jokios naudos nei valstybei, nei visuomenei. 2005 m. dar yra 17% valstybini mik (apie 360.000 ha), skirt nuosavybs teisms atkurti. iuose mikuose jokia kin veikla nevykdoma, blogja j bkl.
Kam jie priklausys ateityje? Vangiai vykdoma mikingumo didinimo programa, tai yra nenaudojam emi eldinimas, o to motyvas, kad ems reforma nebaigta.
