Seime kurpiami projektai, pagal kuriuos žemės savininkai ir nuomininkai būtų apmokestinti mokesčiais, skaičiuojamais nuo žemės rinkos kainos. Politikai aiškina, kad tokiu būdu bus mėginama paskatinti investicijas regionuose - ten žemė pigesnė. Verslas abejoja, ar vien tokiu būdu į kaimą investicijų pritrauksi - specialistai nori dirbti didžiuosiuose miestuose. Tačiau nekyla abejonių, kad tokiu sprendimu pavyks sujaukti ir biurų nuomos, ir nekilnojamojo turto kainas.

"Šiandien žemės ir žemės nuomos mokesčiai mokami pagal nominalią jos vertę. Tai reiškia, kad mokami vienodi mokesčiai - ir ten, kur žemės vertė labai didelė, ir ten, kur jos rinkos vertė žemesnė nei nominali. Tą reikia vertinti kaip anomaliją", - VŽ teigia Viktoras Muntianas, Seimo vicepirmininkas ir vienas Darbo partijos lyderių.
Ponas Muntianas Seime vadovauja darbo grupei, rengiančiai atitinkamas įstatymų pataisas. Jis tvirtina kol kas negalįs atskleisti, kaip bus keičiami įstatymai, nes šis darbas dar nebaigtas. Planuojama, kad jie bus pradėti svarstyti rudenį.

"Idėja yra tokia, kad žemės ir žemės nuomos mokestis turėtų būti adekvatus jos rinkos vertei", - nurodo p. Muntianas.
Jis tikisi, jog, nustačius tokią mokesčio tvarką, verslininkai investicijas nukreips į regionus, kur žemė pigesnė ir mokestis mažesnis.
"Jei ten, kur žemė 1.000 kartų brangesnė, bus tiek pat didesnis ir mokestis, kiekvienas investuotojas pagalvos apie investicijų sąlygas", - aiškina p. Muntianas.
VŽ konsultavę mokesčių specialistai skaičiuoja, kad nauja žemės mokesčių skaičiavimo tvarka kai kur miestuose mokestį padidintų kelis kartus, kitur - kelis kartus sumažintų.

Vertės problema
Pagal dabar galiojančius įstatymus, žemės mokestis tiek gyventojams, tiek įmonėms šiuo metu yra 1,5% sklypo kainos. Ši kaina buvo nustatyta dar 1994 m., vykdant žemės reformą, vėliau kelis kartus didinta.
Siekiant žemę apmokestinti pagal jos rinkos vertę, norima pasinaudoti VĮ Registrų centras sudaromais žemės verčių žemėlapiais. Naujausius žemės verčių žemėlapius Registrų centras paskelbė balandžio pabaigoje (VŽ, 2005 04 26). Tačiau parlamentarų žemėlapių tikslumas kol kas netenkina, ir jie prašo Registrų centro patikslinti duomenis.
Arvydas Bagdonavičius, Registrų centro direktoriaus pavaduotojas, pripažįsta, jog pagal 2004 m. spalio duomenis sudarytas žemės verčių žemėlapis yra senstelėjęs. Todėl, anot jo, siekiant didesnio tikslumo verčių žemėlapiai kol kas Lietuvoje turėtų būti atnaujinami kasmet.

Pajustų spaudimą
"Žemės mokestis yra viena iš priemonių, kuria įgyvendinama regioninė politika, greta subsidijų ir tam tikros infrastruktūros", - VŽ sako Kęstutis Lisauskas, "Ernst & Young Baltic" partneris.
Tačiau verslininkai abejoja, kad sprendimas didinti žemės mokesčius didžiuosiuose šalies miestuose iš karto privers iškelti gamybą į provinciją.
"Mąstėme apie gamybos iškėlimą į rajoną. Tačiau ten nėra kvalifikuotos darbo jėgos. Ji susitelkusi Vilniuje, visas jaunimas važiuoja į Vilnių, niekas nenori kaime likti", - problemą apibūdina Vaclovas Šleinota, elektronikos komponentus gaminančios AB "Vilniaus Vingis" generalinis direktorius.

Reikia pajamų
"Mokesčiais reguliuoti regionų plėtrą yra didžiausias paklydimas. Negalima, sudarant dirbtinai blogesnes sąlygas investuotojams Vilniuje, priversti dirbtinai eiti į rajonus. Tai tas pats, kas gadinti užsienietiškas prekes norint, kad visi pirktų lietuviškas", - piktinasi Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuotoji ekspertė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kaip sudėtinga bus nustatyti žemės rinkos kainą.

"Tikra žemės kaina išaiškėja, kai tą žemę parduoti. Bet ta kaina yra momentinė, ji gali keistis. Taigi žemės rinkos kaina už ilgesnį laikotarpį neegzistuoja, - tikina p. Vainienė. - Norint įvertinti teritoriją imama skirstyti zonomis, skaičiuojama vieneto kaina."
Pasak ekspertės, tiksliau būtų kiekvienu atveju individualiai vertinti žemę, tačiau tai pernelyg brangu. Be to, anot jos, brangu tokį mokestį administruoti.