Medinis namo fasadas ir jo apsauga

Lietuvoje r�stinis namas asocijuojasi su geru skoniu, solidumu, sveika gyvensena ir nepaprastu jaukumu, kur� suteikia medienos nat�ralumas, jos ra�t� �vairov� ir kvapas. M�s� �alyje  yra gilios r�stini� nam� statymo tradicijos. Lietuviai nuo seno gyveno mediniuose, o tiksliau r�stiniuose namuose. Tokie namai niekuo neda�yti ir neimpregnuoti i�stov�davo �imtus met�. Kokia ta senoli� gudryb�? Ank��iau mediena r�stiniam namui b�davo atrenkama i� ilgaam�io mi�ko ir tik �iemos kirtimo. Namo sienoms naudodavo tik kietuosius  branduolius.  Mediena buvo plukdoma up�mis tam, kad b�t� i�plautos maistin�s med�iagos ir joje ne�siveist� vabzd�iai. O kokia mediena naudojama �iandien? Medienos brangimo tempai labai dideli. Statyboms naudojama visa �aliava, koki� tik �manoma pritaikyti. �iuo metu r�stini� nam� statybai ne visada yra naudojama �iemos kirtimo mediena, o ir pa�ios medienos kokyb� abejotina, nes sunaudojama ir menkavert� mediena - balana. Kiekvienas r�stinio namo savininkas susiduria su fasado eksploatacijos sunkumais. Visi pageidauja, kad fasadas kiek galima ilgiau i�likt� nepatams�j�s, kad ne�simest� m�lis arba grybai, kad medienoje ne�siveist� vabzd�iai.  Norint pasiekti ger� rezultat� b�tina labai atid�iai rinktis da�us ar da�� sistem� mediniam fasadui apsaugoti ir reikia atkreipti d�mes� � kelet� faktori�, lemian�i� dangos ilgaam�i�kum�.

Pavir�iaus strukt�ra

Pavir�iaus strukt�ra, kuri yra sukuriama apdorojus pavir�i�, nulemia dangos ilgaam�i�kum�.

�iurk�tus neobliuotas pavir�ius pasi�ymi labai geru absorbavimu ir gerai sugeria skystas med�iagas. Supjauta mediena lengvai  pasidengia plonasluoksn�mis laz�romis (skaidriais da�ais) arba sluoksnio ant medienos pavir�iaus nesudaran�ia laz�ra, kuri kartu medien� ir impregnuoja. Tir�tesn�s konsistencijos dangos lieka kab�ti ore tarp atskir� plau�eli� ir silpnai  sukimba su pagrindu.

Obliuoti pavir�iai  i�ry�kina taip vadinamus medienos kir�ius (su�alojimus prispaud�iant). �iose srityse da�� sukibimas su mediena yra nepakankamai  geras. Da�� sluoksnis paprastai yra nestoras, tod�l, sudr�kus medienai, obliaus kirtimo vietos neproporcingai i�brinksta.

�lifuoti pavir�iai yra geras pagrindas dangoms, jei �lifavimo metu pavir�ius ne per daug subrai�omas (nepa�iau�iamas), bei po �lifavimo nuo pavir�iaus yra r�pestingai nuvalomos ir pa�alinamos i� medienos por� dulk�s. Geras pagrindas da�ams taip pat yra faneruoti arba obliuoti pavir�iai. �ie pavir�iai yra lyg�s, visai be pa�iau�t� plau�eli� ir tod�l gerai pasidengia bet kokiomis dangomis.

Atmosferos poveikis

Dang� ilgaam�i�kumas ir apsauginis veiksmingumas priklauso ir nuo atmosferos poveikio intensyvumo. Vidurio Europoje yra laikomasi nuostatos, kad �iaurinei pastato daliai atmosferos poveikis yra nedidelis, ta�iau medin�s konstrukcijos dalys pietin�je ir v�juotoje pastato pus�je yra ypa� stipriai veikiamos atmosferos veiksni�. Praktikoje apkrovos s�lygos priklauso ne tik nuo atmosferos poveikio, bet ir nuo konstruktyvin�s apsaugos, pvz. nuo stogo i�siki�imo ar �lait�.

Apsauga nuo ultravioletini� spinduli�

� medienos sud�t� �eina apie 25 � 30 % lignino, kuris celiulioz�s pluo�t� suklijuoja kaip �glaistas�. Pats ligninas yra netirpus vandenyje. Ta�iau veikiant UV spinduliams, jis suskaidomas � vandenyje tirpius komponentus, kurie besikaitaliojant medienos dr�gnumui gali b�ti i�plauti. Tokiu b�du vir�uje esantys celiulioz�s pluo�to sluoksniai praranda savo tvirtum�, o toks pavir�ius nebetinka da�ams kaip laikan�ias savybes turintis pagrindas. Tada storasluoksn�s laz�ros ir lako sluoksniai at�oka dideliais plotais. Oras prasiskverbia tarp celiulioz�s pluo�teli� ir kai at�okusiose lako srityse atsispindi �viesa, i�ry�k�ja pieno spalvos drumsta spalva. Smarkiai atmosferos veiksni� paveiktas medienos pavir�ius tampa pilkas, nes tai yra tikroji celiulioz�s spalva. Priklausomai nuo medienos r��ies, UV spinduliai gali prasiskverbti � pavir�i� iki 2 mm. Tod�l renkantis dang� rinkinius, b�tina atsi�velgti � tai, kad � dang� sud�t� turi �eiti pigmentai ar special�s priedai, taip suteikiant b�tin� apsaug� medienai ir pa�iai dangai. Bespalv�s arba silpnai pigmentuotos dangos techniniu po�i�riu negali u�tikrinti pilnos apsaugos nuo UV. Kuo daugiau � dangos sud�t� �eina pigmento, tuo geriau.

Dekoratyvumas

Dangos priimtinumui svarbiausi� funkcij� atlieka dangos dekoratyvumas, kadangi technin�s ir fizikin�s dangos savyb�s vizualiai yra nematomos, tod�l ir n�ra pastebimos. Yra trys da�� r��ys: bespalv�s dangos, laz�rin�s (skaidrios) pigmentin�s dangos, dengian�ios dangos.

Bespalv�s dangos (bespalv�s laz�ros ir lakai) atskleid�ia nat�ral� medienos atspalv� ir jos strukt�r�. Ta�iau jos netinka statybin�ms konstrukcijoms, kurias atmosferos veiksniai veikia tiesiogiai. Laz�rin�s pigmentin�s dangos (laz�ros tvoroms, plonasluoksn�s arba impregnuojan�ios laz�ros, storasluoksn�s laz�ros) yra kompromisas tarp nat�ralaus medienos atspalvio matomumo ir apsaugos nuo medienai kenksming� UV spinduli�. Da�� rinkiniai, � kuri� sud�t� �eina labai ma�as dengian�i� pigment� kiekis, sudaro lyg ir laz�ros �sp�d�, ta�iau i� esm�s negali u�tikrinti medienos apsaug� nuo UV spinduli�.

Kadangi da�niausiai mediena yra spalvi�kai �vairi, tod�l gali skirtis atskir� statybini� konstrukcij� atspalviai, nepaisant to, kad prie� tai buvo paruo�ti pavyzd�iai. D�l medienos bei dangos atspalvio kaitos, laikui b�gant gali atsirasti spalviniai pakitimai. Naudojant dengian�ius da�us, galima i�gauti beveik visus atspalvius; nors yra toki� pigment�, kurie yra link� keisti savo spalv�. Tod�l b�tina pasiteirauti gamintojo apie da�� atsparum� UV spinduliams. Medienos ir statybini� konstrukcij�, esan�i� lauke, apsauga tur�t� b�ti svarbiau negu j� dekoratyvinis efektas.

Parengta pagal UAB �Restauracijos med�iagos� pateikt� med�iag�

Daugiau...> Impregnantai ir da�ikliai