Lietuvos respublikoje išaugus statybos mastams populiarėja pastatų statyba iš medinių rąstų. Rąstinė statyba papuliari statant individualius namus, vasarnamius, kaimo turizmo sodybas, pirtis ir t.t. Šiandien tokie statiniai pripažįstami ekologiškiausiais, sveikiausiais bei jaukiausiais ir atitinka statiniams keliamus estetinius ir techninius reikalavimus. Mediniai namai puikiai reguliuoja mikroklimatą būsto viduje, nes medis per savo poras tarsi kvėpuoja ir sukuria komfortabilią aplinką. Rąstinius namus renkasi originalumą ir jaukumą vertinantys Užsakovai. Šiandieninis rąstinis namas suderinamas su visais pageidaujamais modernaus dizaino aspektais. Jūsų rąstiniame name gali būti dideli vonios kambariai, skliautuotos lubos, stoglangiai, aštuonkampio ar kitos formos svetainės, didelės virtuvės ir kiti modernaus dizaino akcentai. Visi rąstiniai statiniai renčiami pagal individualius projektus. Užsakovas norimą projektą gali pateikti pats arba firma gali parekomenduoti atestuotą architektą, gerai žinantį rąstinių namų specifiką ir galintį pateikti Užsakovo skonį patenkinantį projektą. Rąstiniai statiniai renčiami tiek iš apvalių, tiek iš stačiakampių rąstų. Apvalūs rąstai gaminami 16-24 cm diametro. Stačiakampio profilio rąstai gaminami 12-22 cm storio. Rastiniai statiniai paprastai renkami du kartus. Pirmiausia surenkami firmos aikštelėje. Tas užtrunka nuo savaitės iki 30 dienų. Po to pastatas pervežamas į Užsakovo statybas ir dar kartą surenkamas per mažesnį laikotarpį. Rąstiniam statiniui geriausia naudoti džiovintą medieną, nes tokie pastatai mažiau sėda, mažiau trūkinėja, neatsiranda tarpai, kuriuos vėliau reikia pašalinti. Tokią medieną termiškai apdorojus džiovyklose, nereikia impregnuoti. Gaunasi tikrai ekologiškas, sveikas statinys be cheminių medžiagų. Kadangi šiandieninėje Lietuvoje dideli statybos tempai, džiovintos medienos nepakanka, tai statiniai renčiami iš žiemą kirstos medienos. Žiemą kirsti medžiai būna 2-3 kartus sausesni nei kirsti vasarą. Tokia mediena nedžiovinama. Tokiai rąstinei statybai naudojama mediena turi būti impregnuota. Geriausias impregnavimas - giluminis vakuuminiu būdu su antipelėsiniais priedais. Tokiu būdu impregnuota mediena apsaugoma nuo puvimo, grybelio, pelėsio, vabzdžių ir kitų kenkėjų. Impregnuota mediena nesitepa ir ženkliai sumažina degumą. Medienos impregnavimas turi atitikti LT ir EN standartų reikalavimus. Naudojant nedžiovintą medieną ilgainiui neišvengiamai atsiranda tarpai, kampų jungtys lieka neužsandarintos. Apskritai gaunasi konstrukcija pretenzinga, džiūstant medienai atsiranda ir daugiau kitų jos trūkumų. Vienas iš trūkumų didelis pastato sėdimas. Montuojant langus, duris virš jų turi būti paliekamos paslėptos ertmės nuosėdžiams. Statramsčiuose, jei tokie yra, įmontuojami sėdimo elementai (aukščio reguliavimo varžtai). Į statinio sėdimą būtina atsižvelgti ir tuo atveju jeigu yra numatoma patalpų ar išorės apdaila. Spygliuočių medienai nuosėdis apytiksliai 11-17%. Statinio sėdimas vyksta apie keturis metus. Medienos šiluminis laidumas priklauso nuo jos drėgnumo ir tankio. Kuo drėgnesnė ir didesnio tankio mediena, tuo didesnis drėgnis ir mažesnė šiluminė varža. Pavyzdžiui orasausės eglės medienos drėgnis=0.17W/m.K. Pagal STR 2.05.01:2005 Pastatų atitvarų šiluminė technika reikalavimus rąstinius pastatus priklausomai nuo jų paskirties reikėtų papildomai apšiltinti.
Parengta pagal projektuotojos S. Vaitiekūnienės pateiktą medžiagą |
