Atlikta pramons, statybos, prekybos ir paslaug moni apklausa liudija didjant kvalifikuotos darbo jgos trkum. Darbuotoj skaii artimiausiu metu ketina didinti 23 proc. pramons ir 52 proc. statybos moni, beveik visi didieji prekybos tinklai ir 19 proc. kit apklaust prekybos moni, 23 proc. paslaug bendrovi, penktadien rao dienratis "Verslo inios".
Taiau kvalifikuotos darbo jgos trkum tarp svarbiausi veiklos pltr ribojani veiksni gegus mnes vardijo 35 proc. gamybos, 44 proc. statybos, 33 proc. prekybos ir 22 proc. paslaug moni vadov.
Statistikai atkreipia dmes, kad dauguma apklaustj pramons moni (77 proc.) nurodo pakankam produkcijos paklaus ir planuoja gamybos augim.
Apimtis usibrusios didinti odos ir avalyns, statybini mediag, medienos dirbini ir bald bendrovs. Daugiau kaip deimtadalis gamintoj prognozuoja gaminamos produkcijos kain didjim.
Statyboje 74 proc. moni teig, kad usakym statybos darbams, atsivelgiant sezon, gauna utektinai. Bet dl galimo statybos darb kain uolio moni vadov nuomons isiskyr: didjim prognozuoja 59 proc. moni, o 41 proc. sako, kad kainos nesikeis.
Ekonomins bkls gerjimo artimiausiais mnesiais laukiantys mamenins prekybos moni vadovai tikisi pagyvsianios prekybos automobiliais ir statybinmis mediagomis.
Paslaugos sektoriuje, anot apklausos rezultat, paklausa didjo visose sektoriaus veiklose, iskyrus poilsio organizavimo, kultrins ir sportins veiklos mones.
Prognozs rodo, kad teikiam paslaug paklausa artimiausiais mnesiais augs. Labiausiai tokio augimo laukia viebui ir restoran savininkai, pato, telekomunikacij ir su kompiuteriais susijusios veiklos moni vadovai. 87 proc. paslaug moni vadov prognozuoja, kad teikiam paslaug kainos artimiausiu laiku nesikeis.
Atlikdamas verslo tendencij tyrim Statistikos departamentas apklaus 535 pramons, 422 statybos, 458 prekybos ir 481 paslaug mon.
Profesins mokyklos nepareng planuoto skaiiaus darbinink
Valstybs kontrol vertino, kaip vietimo ir mokslo ministerija gyvendina Specialist rengimo program. Valstybs kontrolier Rasa Budbergyt atkreip dmes, kad kvalifikuot darbinink stoka tampa vis aktualesn alies kio problema. Pasak R. Budbergyts, profesinio mokymo sistem btina tobulinti, ji turi labiau atitikti jaunimo ir darbdavi poreikius, sakoma Valstybs kontrols praneime spaudai.
Valstybs kontrol konstatavo, kad per pastaruosius penkerius metus buvo numatyta kasmet suteikti profesin kvalifikacij 15-16 tkst. moksleivi. Taiau profesins mokyklos nepareng planuoto skaiiaus darbinink. Taip atsitiko todl, kad kiekvienais mokslo metais dl blogo paangumo, nusivylimo pasirinkta specialybe, sidarbinimo nebaigus mokyklos, emigracijos, eimynini aplinkybi, aukimo privalom karin tarnyb ir kit prieasi mokykl nebaigia kas septintas moksleivis.
Mokykloms danai nepavyksta sudaryti darbo rinkoje paklausi, taiau tarp moksleivi nepopuliari specialybi mokymo grupi. Pavyzdiui, altkalvius pasirengusios mokyti septynios mokyklos, bet moko tik trys.
Auditori nuomone, sumainti nubyrjim, pakelti darbininkik profesij presti galt ivystyta ir efektyvi profesinio orientavimo sistema, kuri padt moksleiviams geriau pasirinkti mokymo staigas ir darbo rinkoje paklausias profesijas. Taiau profesinio orientavimo strategijos gyvendinimas stringa, daugelis numatyt darb atidti 2-3 metams.
Iki iol nesukurta bendroji profesinio mokymo kokybs sistema. Prajusiais metais nebuvo parengtas nei vienas planuotas profesinio rengimo standartas. Nustatyta, kad nra vienod minimali reikalavim praktinio mokymo bazms, kurios atskirose mokyklose labai skiriasi. Mokyklos paios rengia profesinio mokymo programas, todl danai apsiriboja savo galimybmis, nenurodydamos, kokie renginiai, rankiai, mediagos bus naudojamos mokymo metu, arba mokymo literatros sraus traukdamos prie keliasdeimt met ileistus vadovlius.
Darbdaviai paymi, kad nepakankamas moksleivi praktinis parengimas, nes mokykloms stinga mediag, ranki, individuali saugos priemoni. vietimo ir mokslo ministerija nenumat l praktinio mokymo bazi krimui ir atnaujinimui.
Pateiktose rekomendacijose Valstybs kontrol pasil konkreias priemones trkumams paalinti. Be kita ko siloma efektyviau panaudoti skirting inyb pavaldume esanias profesinio mokymo bazes, spariau atnaujinti jas iuolaikinmis techninmis priemonmis.
Ministerija: profesinis mokymas derinamas prie kio poreiki
Reaguodama Valstybs kontrols ivadas, vietimo ir mokslo ministerija prane, jog iuo metu profesinio rengimo sistema tobulinama. Pritaikyti profesin rengim prie darbo rinkos poreiki siekiama skatinanti darbdavi ir profesinio mokymo staig bendradarbiavim.
Ministerijos duomenimis, profesines mokyklas kasmet priimama apie 20 tkst. mokini. Jie paprastai renkasi tas specialybes, kurios tuo metu yra paklausios darbo rinkoje.
Norint nustatyti paklaus mokymo poreikiams, nuo 2000 met vykdomi alies kio sektori tyrimai, raome ministerijos praneime spaudai. J rezultatais grindiamas mokymo program tinklo formavimas, mokini primimo profesines mokyklas skaiiaus planavimas, profesinio mokymo turinio esamose mokymo programose korekcija ir nauj mokymo program sudarymas.
Vykdant Europos Sjungos struktrini fond projekt Profesinio orientavimo sistemos sukrimas ir diegimas, bendrojo lavinimo, profesinse mokyklose, vietimo ar kultros centruose bei darbo birose numatoma steigti 640 profesinio informavimo tak. Dabar veikianiame 61 tokiame centre specialiai parengti mons padeda visiems, iekantiems informacijos apie tolesn moksl arba darbo galimybes.
Sprsdama mokymo bazi aprpinimo naujausiomis technologijomis ir ranga problem, ministerija inicijuoja profesini mokykl pertvarkym i biudetini viesias staigas, pritraukiant dalininkais suinteresuotus socialinius partnerius, kurie aktyviai prisideda prie bazi krimo ir atnaujinimo.
iuo metu viesias staigas pertvarkytos 8 vairiuose alies regionuose veikianios profesins mokyklos.
