|
Augantis medienos poreikis didina jos stygi ir kelia virun kainas. Specialistai prognozuoja, kad artimiausius du mnesius mediena brangs dar spariau, o nuovokiausieji jau suskubo gabenti malkas i Latvijos.
iuo metu, palyginti su met pradia, auga tiek ber, tiek juodalksni ir spygliuoi kainos. Manyiau, kad valstybins mik urdijos dirbtinai didina kainas prie lapkrit prasidsianius metinius konkursus. Siekiama, kad ateinani met sutartys bt pasiraomos auktesnmis kainomis, - svarsto Saulius Bujanauskas, Alytaus individualios mons, gaminanios medienos ruoinius baldams, savininkas.
Maryt esnuleviien, UAB Skirmeda direktor, tikina, kad i aliava tampa deficitine, o kainos, palyginti su met pradia, okteljo apie 60 %.
Mikininkai pristabd pardavimus. Anksiau dl aliavos neturjome problem, o dabar girdime atsakym, kad mediena parduodama tik pagal iankstines sutartis. Klijuotos medienos ruoinys, i kurio mes gaminame langus, kaip niekada anksiau pasidar deficitinis, - stebisi p. esnuleviien.
Jos nuomone, nedidelms medio apdirbimo monms prasideda sunkmetis.
Neabejoju, kad artimiausius por mnesi mediena dar brangs. Panaios mus kaimo mons vargiai igyvens, - apgailestauja bendrovs vadov.
Tutjimo metas
Andrius Kulieis, Valstybins mikotvarkos tarnybos direktorius, neslepia: mediena, vienos rys daugiau, kitos maiau, taiau po ilgesnio laikotarpio brangsta.
Atsiradus popiermedio paklausai vedijoje, atsigavo eksportas ir popiermedio kainos rykiai pakilo. Be to, augant pramons pajgumams, aliavos poreikiai didja ir Lietuvoje, - pasakoja p. Kulieis.
Taiau jis sitikins, kad urdijos susitarusios nepajgios diktuoti kain, nes jas tuoj pat numut pigesnis importas.
Mes dar tik vejams aplinkinse alyse esanias kainas. Reikia nepamirti ir to, kad prasideda pasirengimas iemos sezonui sandliai tutja, o poreikis auga. Tad manau, kad kain kilimas dar lapkrit ir gruod nesustos, - prognozuoja Valstybins mikotvarkos tarnybos vadovas.
Malkos i Latvijos
Aidas Pivorinas, aplinkos ministro patarjas, pripasta, jog labiausiai brangsta mediena, kurios poreikis didiausias: medio droli ploktms ir biokuro katilinms reikalinga mediena.
Esant iandieniniams gamybiniams medio droli ploki pajgumams, skaitant Giri bizon ir nestatant nauj biokatilini, medienos deficitas sudarys 300.000 m3. Btent is kiekis, taip pat ir didinami pajgumai nusvers kainas, - teigia p. Pivorinas.
Jis atkreipia dmes, kad augant kainoms Lietuv pradta gabenti malkin mediena i Latvijos.
Ms trkum privaios mons kompensuoja pirkdamos aliav i Latvijos, apie kuri anksiau buvo manyta, jog ji niekam nereikalinga, - sako ministro patarjas.
Ties ilikimo riba
Produkcij i medienos 2005 m. Lietuvoje gamino beveik 2.500 vairaus dydio moni, ir j kasmet daugja, kadangi medienos produkcij gaminanti pramon jau kelintus metus auga spariau negu visa kita.
V dar vasar (2006 06 27) prognozavo, kad mediena ruden brangs, o balansuojanios ties ilikimo riba smulkios lentpjvs, taros ir padkl gamintojai - prads bankrutuoti.
Kalbinti moni vadovai guodsi dl darbuotoj stygiaus ir augani atlyginim neslpdami, jog, pakilus aliavos kainai, kai kam ie metai bus paskutiniai. |
