Europos Parlamentas treiadien prim Paslaug direktyv, kuri paalina teisines klitis laisvai teikti paslaugas kitose ES alyse narse. Taiau priimtas direktyvos variantas nebeapima pradiniame dokumento projekte egzistavusio vadinamojo "kilms alies" principo, kuris leist kitoje alyje veikianiai bendrovei taikyti savo alies teis.
Direktyva palengvina darb usienyje Lietuvos statybos bendrovms, asmenims, teikiantiems santechnikos, kirpimo, laisvalaikio, turizmo paslaugas, taiau neapima transporto, sveikatos prieiros, socialini, elektronini ryi ir kit paslaug. Direktyva nurodo, jog paslaug tiekjams nebereikia atidarinti biuro alyje, kurioje jie laikinai teikia paslaugas. is dokumentas neturi takos nei darbinimo slygoms, skaitant ilgiausia darbo laik, minimali umokesio norm, nei socialini partneri santykiams, skaitant teis dertis ir sudaryti kolektyvinius susitarimus. Darbo umokesio klausimas reguliuojamas atskira ES direktyva. Nuo 2007 met sigaliojanti direktyva ali nari teis turs bti perkelta per trejus metus.
"Aukt paslaug kokyb u konkurencin kain turt garantuoti Paslaug direktyva. Deja, dar ne i", - tvirtino Lietuvos europarlamentar Ona Jukneviien.
Visgi europarlamentaras arnas Birutis sak, kad ia direktyva engiamas "tvirtas, nors ir maas ingsnis priek" atveriant paslaug rink.
Apie 70 proc. ES nari BVP sukurianti paslaug rinka iki iol buvo varoma kai kuri ali taikomos protekcionistins politikos. ES ali ministrai paskutin palaiminim - pritarim Paslaugu direktyvai - turt tarti gruod. |