Medin�s statybos grup�
Vartotojo vardas Slapta�odis �siminti slapta�od�
2024 m. gruod�io 21 d.
Verslo naujienosStraipsniaiSpecialistai patariaKontaktai
Lietuvi� kalba Angl� kalba
KLASTERIO MONS
SKELBIMAI
PAIE�KA
NARYST� KLASTERYJE

Verslo naujienos

Mediena plaukia i Lietuvos

2007-08-03

aliavos stokojantys Skandinavijos celiuliozs fabrikai sudar galimybes perpardavjams usidirbti, todl Klaipdos uostas ukrautas apvalija mediena, o vietos gamybos mons, neturdamos k perdirbti, stabdo veikl. Asociacija "Lietuvos mediena" ragina Vyriausyb parduodant valstybini mik med pirmenyb teikti vietos gamintojams.

"Per pastarsias 23 savaites padtis tapo kritika, anksiau turdav medienos atsarg 2 savaitm, dabar, dirbdami ne visu pajgumu, j teturime dienai ir neinome, ar dirbsime rytoj", skundiasi Alfonsas Mekauskas, UAB "Baldai Jums" generalinis direktorius.
Gintaras Pakulnis, "Umojai su garantijomis" direktorius, taip pat tikina, kad dl aliavos stygiaus mon neivengia prastov.
Teigiama, jog tokia padtis susidar Skandinavijos celiuliozs fabrikams praradus galimyb apsirpinti rusika aliava. Celiuliozs fabrikai negali stabdyti gamybos, todl ieko aliavos Baltijos alyse ir pasiry u j mokti gerokai brangiau nei vietos pirkjai. Tuo naudodamiesi medienos perpardavjai Lietuvoje tris kartus pakl kainas, o urdijose konkursus laimi silantys didiausi kain.
"iuo metu Klaipdos uostas uverstas mediena, vos ne aukiausios kategorijos rstais" , pabria Raimundas Beinortas, asociacijos "Lietuvos mediena" (LM) direktorius.
"Perpardavjai celiuliozs fabrikams ivea ne tik popiermed, bet ir bald pramonei tinkam medien, nes neliko apsaugos svert prie kelerius metus buvo aikiai nurodyta, kad popiermedis yra rsteliai, ne storesni kaip 20 cm skersmens", primena p. Pakulnis.

Brangsta kas ketvirt
Pagal medienos pardavimo taisykles urdijos, sudariusios metines sutartis, kainas gali perirti kas ketvirt. Jei pirkjas nesutinka mokti nurodytos kainos, negauna ir sutarto medienos kiekio.
"Mums per I pusm. mediena brango 25%, o su klientais turime sudar metines sutartis, kuriose numatyta ir produkcijos kaina, ir sankcijos u sipareigojim nevykdym. Mginame tartis dl produkcijos branginimo, taiau ne su visais klientais tai pavyksta. Pernai rentabilumas buvo prastas, o iemet jauiams kariami", apibdina padt p. Pakulnis.
"Turime metines sutartis ir negalime branginti produkcijos, nes prarastume rinkas, o klient rasti nelengva. Negalime stabdyti ir gamybos, nes darbuotojams isilaksius nemanoma bt vl surinkti kolektyv. Dirbame n nebegalvodami apie finansinius rezultatus", priduria p. Mekauskas.
Verslininkai baiminasi, kad padtis tik prasts, nes gamintojai priversti konkuruoti su perpardavjais.
"Urdijos neturt elgtis taip trumparegikai, nes lugus vietos monms ir perpardavjai nemoks jiems toki pinig u medien", sako p. Pakulnis.

Prioritetas gamintojai
LM artimiausiu metu prays Vyriausyb pataisyti apvaliosios medienos pardavimo taisykles, kuriomis vadovaujasi urdijos. Jose siloma traukti nuostat, kad parduodant medien bt teikiamas prioritetas pirkjams, galintiems deklaruoti Lietuvoje j valdomus gamybos pajgumus.
Reikalavimas grindiamas tuo, kad eksportuojant aliav ir nesukuriant pridtins verts alis netenka didiosios dalies pajam.
"Perdirb 1 m3 medienos mes sumokame 209 Lt mokesi, be to, monje dirba 480 darbuotoj, jie gyvena ne i bedarbi paalp, moka mokesius valstybei, o perpardavjas tesumoka kelis litus", aikina p. Mekauskas.
"Padt reikia skubiai taisyti. Taiau biurokratinis aparatas mini apie gruod - jauiame j skepticizm. Kas gali paneigti, jog nra suinteresuotj, kad tokia padtis tstsi kiek manoma ilgiau", velgia p. Beinortas.

Palaikyt
Benjaminas Sakalauskas, Generalinis mik urdas, tikina, jog liep medienos kainos neperirtos, o nuo met pradios vidutinikai mediena brango 35%. Es Lietuvoje medienos ilieka 712% pigesn nei Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Jo duomenimis, apvaliosios medienos eksporto apimtys i Lietuvos perpus maesns nei i Latvijos ir Estijos mameninei prekybai parduodama apie 10% medienos.
"Ms principin nuostata valstybinius mikus kirsti tolygiai, per pusmet ikirsta pus suplanuoto kirsti kiekio. Taiau liepos rezultatus tursime tik rugpjio viduryje", sako p. Sakalauskas.
Jis pritaria tam, kad prioritetas bt vietos gamintojai.
"Mums svarbu, kad alyje auginama aliava bt perdirbama vietoje, taip bt sukuriama didesn pridtin vert. Kuo alyje bus stipresns medienos perdirbimo mons, tuo lengviau mums bus realizuoti medien", argumentuoja p. Sakalauskas.
Taiau jis abejoja, kad tokie silymai bt lengvai gyvendinami, nes anksiau jiems nepritardavusi Konkurencijos taryba, motyvuodama, kad taip diskriminuojami kai kuri kio subjekt interesai.

altinis: Verslo inios

 

<..Atgal
Is Puslapis

Puslapio turinys

Išorinis puslapis Vidinis puslapis