|
Medienos pramonje pesimistins nuotaikos. Didiuliai medienos kainos uoliai, apsukri perpirkj sugebjimas iveti aliav usien, Lietuvos medienos perdirbjus, ypa smulkiuosius, stumia neini. Pasklido kalb apie gamybos stabdym, bankrotus. Pavoj pajuto ir Rokikio medienos pramons atstovai, darb suteikiantys 6,5 proc. darbing rajono gyventoj.
Tuo tarpu generalinis mik urdas, bandydamas nuraminti perdirbjus, mano, jog jie taiko dvigubus verslo standartus: perkant aliav - rytietikus su iskirtinmis slygomis, parduodant produkcij vakarietikus, pagal rinkos dsnius.
Kas darosi?
Kas iuo metu vyksta Lietuvos medienos pramonje, kodl milinikais uoliais pradjo kilti medienos kainos, ar tai ne specialiai daroma, siekiant istumti i rinkos smulkius perdirbjus? Atsakym iuos klausimus ieko Rokikio medienos perdirbimo moni savininkai, specialistai. Koks ms indlis alies, rajono biudetus, gal i tikrj esame tokie mai, nieko nesukuriame, kad valstyb gali usimerkti prie ms sunkumus? Kai rinkoje tokia neinomyb ir panika, negalime pltoti, modernizuoti gamybos, - sak medienos perdirbimo mons Dravin vadovas Romas Kriauinas.
Jo nuomone, nenormalu, kai malkos pasidar brangesns u medien, i kurios galima pagaminti baldus, lentas, tinkamas pastat statyboms. 2006 met birel berini popiermedi kubinis metras kainavo 78 Lt, lygiai po met - 170 Lt. ie skaiiai, anot R.Kriauino, imua i vi.
Jam pritar individualios medio perdirbimo mons savininkas Eugenijus Majauskas. Jis tikino, jog atsirado netikrumo jausmas, nes neaiku, kaip ateityje keisis kainos, ar galsime nusipirkti medienos, ar ji apsukri spekuliant nebus iveta usien. Nieko neinome apie ruoiamas naujas apvaliosios medienos pardavimo taisykles. Tik kilus smyiui dl medienos stygiaus, apie pasikeitimus prasitar Generalin mik urdija, - tvirtino E.Majauskas. Rajono medio perdirbj nuomone, jei situacija ateityje nesikeis, o kainos dar nors kiek kils, susidarys reali grsm daliai moni stabdyti gamyb.
Medienos pramonje 50 moni
Rajono medienos perdirbimo moni indl bandme paskaiiuoti, remdamiesi Panevio apskrities valstybins mokesi inspekcijos duomenimis. iuo metu Rokikio rajone yra 50 mokesi moktoj, vykdani mikininkysts, miko ruoos, medienos apdirbimo, medienos gamini veikl: po 25 individualias mones ir udarsias akcines bendroves. Taip pat valstybs mon Rokikio mik urdija.
Visose su medienos perdirbimu susijusiose monse (be mik urdijos) liepos mnes dirbo 561 darbuotojas. I viso Rokikio rajone, Sodros duomenimis, liep dirbo 8 tkst. 679 darbuotojai. Taigi, medienos pramonje - apie 6,5 procento vis darbing rajono gyventoj. Vidutinis darbo umokestis rajono medienos pramonje i met liepos pirmj siek 769 Lt, vidurkis Lietuvoje 1 tkst. 405 Lt.
iais metais rajono biudet su medienos apdirbimu susijusios mons (be Rokikio mik urdijos) sumokjo per 1,1 mln. Lt gyventoj pajam mokesio ir privalomojo sveikatos draudimo mok, 329 tkst. Lt pelno mokesio, beveik 116 tkst. Lt socialinio mokesio, per 32 tkst. Lt nekilnojamojo turto mokesio, per 20 tkst. Lt transporto, beveik 14 tkst. Lt terimo bei kitoki mokesi.
Kadangi medienos pramons mons dal produkcijos parduoda usien, joms per iuos metus sugrinta beveik 2,4 mln. Lt pridtins verts mokesio, kur sumokjo kit valstybi gyventojai, sigij produkcij.
Didiesiems iskirtins slygos
Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais Lietuvos valstybiniuose mikuose ikirsta ir parduota 3 milijonai kubini metr medienos. Anot E.Majausko, jos pardavimas vykdomas pagal pateiktas pageidaujanij pirkti paraikas. Pagal galiojani tvark su didiosiomis monmis, per metus nuperkaniomis daugiau nei 10 tkst. kub. m medienos, sudaromos metins sutartys su tam tikra privilegija joms kainos gali bti koreguojamos tik vien kart per pusmet. ios mons nuperka 1,7 mln. kubini metr, tai yra 56 procentus valstybiniuose mikuose nukirstos medienos. Didij moni Lietuvoje yra 53, Rokikio rajone n vienos. Smulkesns mons, nuperkanios per metus i urdij maiau nei 10 tkst. kub. m medienos, neturi galimybi sudaryti sutari, todl neturi verslo vystymo garantij.
Jo nuomone, verslininkui, daraniam geldas arba droianiam klumpes ir per metus sunaudojaniam iki 100 kubini metr liepos ar uolo, taip pat reikalingos garantijos, kaip ir stambiam verslininkui. Anot E.Majausko, taisykls kol kas yra palankesns didelms monms.
Akivaizdus pavyzdys pastarj met medienos kainos. Rokikio mik urdijos duomenimis, kubinis metras smulki lapuoi pjautini rst (tarins medienos) urdijoje iki 2006 met spalio kainavo 83 Lt. Met pabaigoje pakilo iki 108 Lt, tai yra per du mnesius okteljo 25 Lt. Nuo i met sausio kaina dar kart okteljo - iki 132 Lt.
Aktyviausi rajono medienos perdirbimo moni savininkai R.Kriauinas, E.Majauskas, Gintaras Peciukonis mano, jog tik pai smulkij perdirbj iniciatyva keisti situacij gali apsaugoti juos nuo paties blogiausio - lugimo. Susibr grup prie Rokikio rajono smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos, jie jungiasi prie Vakar Lietuvos medienos perdirbj ir eksporto asociacijos.
Pagrindiniai j silymai: keiiant prekybos apvalija mediena taisykles reikt laikytis princip visiems nuolatiniams klientams, perkantiems tose paiose urdijose, leisti sudaryti ilgalaikes sutartis, nepriklausomai nuo perkamos medienos kiekio. Be to, medien parduoti turintiems atitinkam pajgum j perdirbti, kad kuo maiau medienos atitekt spekuliantams, perparduodantiems j usien. Taip pat jie silo medienos kainas keisti ne daniau kaip kart per pusmet. Bt tikslinga vesti pardavimo kvotas iki 60 procent medienos parduoti stambiems pirkjams, likusi dal smulkiesiems. Rajono medio perdirbjai pageidaut, kad ruoiant pardavimo apvalija mediena taisykles, dalyvaut ir j atstovas, deleguotas Rokikio rajono verslinink asociacijos.
Generalinis guodia
Apie susidariusi situacij teig negaliotas kalbti Rokikio mik urdijos urdas Rimantas Kapuinskas. Jis sak, jog kaip pilietis pasisako u ma ir dideli moni veikl, normali j konkurencij, nes nemanoma visos pramons sukoncentruoti keliuose alies miestuose. Anot urdo, Rokikio mik urdija kasmet ikerta 65 tkst. kub. m medienos, i j 19 tkst. kub. m nuperka rajono medienos mons. Pagal ilgalaikes lapkriio mnes sudaromas sutartis parduoda apie 17,5 tkst. kub. m medienos pirkjams tiek i Rokikio, tiek i kit Lietuvos rajon. Likusi medien parduoda tiems, kas moka didesn kain. Esame valstybs mon, vykdome nurodymus, auditas tikrina, ar ms parduodamos medienos kaina nra maesn u rinkos kain, - sak R.Kapuinskas.
Rugpjt sipliekus triukm dl medienos brangimo ir bandym monms teigti, es nebeliks medienos nei suskilusiai geldai generalinis mik urdas Benjaminas Sakalauskas pavadino viej ryi triuku. Jo nuomone, medienos kainos pastaruoju metu kilo dl to, kad aliavos stokoja usienio ypa Skandinavijos ali celiuliozs fabrikai, dl padidjusi muit Europos valstybs nebeperka medienos i Rusijos.
Per pastarj deimt met Lietuvoje apvaliosios medienos kaina, Generalins mik urdijos skaiiavimu, pakilo 54 proc., taiau, palyginti su kainomis Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, ji pigesn 7-12 proc., todl vis daugja pageidaujanij j pirkti. Nepatenkinti auganiomis kainomis Lietuvos medio perdirbjai, parduodami savo produkcij, taiko vakarietikus, tai yra laisvos rinkos standartus, o pirkdami medien - jau rytietikus standartus - bando isiderti tam tikr privilegij, - tikino B.Sakalauskas. Jis sak, kad niekas specialiai nelugdo smulkij perdirbj.
Rengiamose medienos pirkimo taisykli pataisose taip pat neplanuojama suteikti daugiau privilegij stambiems medienos perdirbjams. iuo metu Generalin mik urdija renka pasilymus bei ruoia dokumentus taisyklms keisti, komisij joms ruoti trauktas ir smulkij perdirbj atstovas.
Anot B.Sakalausko, Lietuvos valstybiniai mikai kertami tolygiai pagal i anksto sudarytus planus. Pirmiausia mediena aprpinami sudar ilgalaikes sutartis. Generalinio urdo duomenimis, iuo metu Lietuvoje nra urdijos, kuri nepatenkint klient, sudariusi sutartis, poreiki. Papraytas prognozuoti, ar ateityje dar kils medienos kainos, B.Sakalauskas teig, jog dirbtinai reguliuoti kainas tolygu kirsti ak, ant kurios pats sdi, taiau poymi tolimesniam brangimui teig nematantis. |
