Spariai kylant medienos kainoms UAB "Giri bizonas" kol kas negali dirbti pelningai, gamykloje padtis tempta ir dl aliavos stygiaus. Valstybs tarnautojai, raginami medienos pardavimo taisyklse numatyti pirmumo teis vietos gamintojams apsirpinti mediena, pataria inaudoti auginani medelyn menkavert medien ir importo galimybes.
Baland pradjs medienos droli ploktes gaminti nauja ranga "Giri bizonas" (GB) jau inaudoja 90% jos pajgumo. Per . m. 8 mn. "Giri bizono" pardavimai sudar 110 mln. Lt, iemet tikimasi perkopti 190 mln. Lt. Taiau mons patiriam nuostoli Laimas Devetinas, GB generalinis direktorius, nelinks nurodyti.
"Medienos kain brangimas monms neleis dirbti pelningai - per 2 m. ms naudojama mediena pabrango dvigubai", - aikina jis.
"Vilniaus bald", valdanio 25% GB akcij, duomenimis, . m. I pusmet dl GB takos "Vilniaus bald" rezultatams patirta 746.000 Lt nuostoli.
Be garantij
"iandien mon sdi ant peilio amen. aliavos atsarg turime 3-5 d., o reikt bent jau 2 savaitms", - sako p. Devetinas.
monei per par reikia iki 3.000 m3 medienos, jos projekto pajgumas iemet patrigubjo - 750.000 m3/m.
Aikinama, kad popiermedi ir malkins medienos paklaus, o kartu ir kain, rinkoje okdina iaug vietos medienos perdirbj ir biokuro gamintoj pajgumai bei didjantis eksportas.
Perdirbjai piktinasi, kad negali usitikrinti aliavos tiekimo, mat medienos pardavimo taisyklse, kuriomis vadovaujasi valstybins urdijos, numatyta: medienos kaina gali bti koreguojama kas ketvirt.
"Mes mokame u medien rinkos kaina, taiau ji negali kisti vos atsiranda auktesn kain pasils pirkjas. Esame pasira metines sutartis su pirkjais, turime sipareigojimus, todl aliavoms brangstant negalime kelti savo produkcijos kainos. A, kaip gamintojas, taip pat noriau usitikrinti, kad man tiekjai nekeist medienos kainos, kuri suderama sudarant metines sutartis. O dabar lenkai sumoka litu kitu brangiau ir mediena ivaiuoja", - piktinasi p. Devetinas.
GB daug aliavos perka i privai tiekj, 20-25% aliavos importuoja i Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado.
Linksniuojamos taisykls
Asociacija "Lietuvos mediena" siekia, kad medienos pardavimo taisykls bt koreguojamos ir suteikiama pirmenyb i valstybini mik apsirpinti mediena vietos monms.
"Nematau kitos ieities, kaip tik pakeisti taisykles. Valstyb turt bti suinteresuota gauti didesn pridtin vert, o ne iveti aliav", - sako p. Devetinas
Taiau Aidas Pivorinas, aplinkos ministro patarjas, klausia: "Ar racionalu pardavinti medien emesne kaina nei silo rinka. Valstybs mons mik urdijos yra pelno siekianios organizacijos, jei jos nepelningai pardavint medien, bt nesolidu."
Jis nemano, kad taisyklse galt sigalioti ribojimai, pirmenyb suteikiantys vietos gamintojams.
"Teisiniai giniai buvo nuj net iki Strasbro teismo, kai Belgijoje ir vedijoje bandyta teisinti iskirtines slygas nacionaliniams perdirbjams sigyjant medienos. Teismai pripaino, kad tai prietarauja laisvos rinkos ES direktyvai ir tas slygas teko ataukti", - argumentuoja p. Pivorinas.
Juolab ne visos alies mons remia "Lietuvos medienos" iniciatyv.
Jis ragina medienos perdirbjus daugiau inaudoti auginani medelyn menkavert medien - baltalksnynus ir drebulynus, juolab kad pernai buvo supaprastinti j tvarkymo nuostatai ir ia yra didiulis neinaudotas potencialas ploki ir biokuro gamybai. Taip pat yra galimyb importuoti medien.
"Vis dlto svarstome, kaip galima bt pakoreguoti medienos pirkimo taisykles, taiau nemanau, kad verta trks ply keisti nusistovjusi tvark prie pat konkursus. Tai sukelt daugiau sumaities nei duot naudos", - sako p. Pivorinas.
