Pajrio medienos bankrotas patvirtino ankstesnes prognozes dl gresianio medienos perdirbimo moni lugimo. Nordami apsaugoti savo versl, perdirbjai "turmuos" Vyriausyb ir Seim, kad medienos aliava pirmiausia bt aprpinta Lietuvos pramon, o ne medien usien parduodantys tarpininkai.
Viena didiausi medienos perdirbimo moni Lietuvos ir Kanados UAB Pajrio mediena veikl nutraukia ir usidaro nuo lapkriio.
Mes nebegalime dirbti, kai Lietuvoje yra toks medienos aliavos stygius jau kuris laikas inaudojome tik tredal savo pajgum. Dl to padidjo produkcijos savikaina, mes tapome nekonkurencingi. Pasaulinje rinkoje kritus pjautins medienos pardavimo kainoms, sunku konkuruoti su tokiomis alimis kaip vedija, Vokietija ir Kanada, kurios, kaip ir mes, produkcij parduoda Didiojoje Britanijoje, aikina Irena Vitkeviien, laikinai einanti direktors pareigas UAB Pajrio mediena.
Pasak jos, anksiau beveik pus medienos bendrov pirko i Rusijos. Taiau iemet, gerokai iaugus eksporto muitams, siveti aliav tapo per brangu, tad mon beveik vis medien pirko Lietuvoje.
Jei padtis Lietuvoje nesikeis, ms likimas gali itikti ne vien moderni mon. Mediena masikai iveama Latvij ir Skandinavij, o ir kainos Lietuvoje yra pernelyg sukeltos vedijoje ir Vokietijoje kubinis metras rst kainuoja 207 Lt, pas mus 260 Lt. Estijos vyriausyb, nordama apsaugoti savo pramon, ved medienos kvotas, dsto p. Vitkeviien.
mon rengimus parduos Rusijoje ir usiims tik iemet pradta karkasini nam gamyba. ia liks apie 30 moni, atleidiama beveik 200 darbuotoj. I apskrities gamybai nuomoto 15 ha ems sklypo atsisakyti mon neada ir tikisi, jog pavyks pakeisti jos paskirt bei vystyti su nekilnojamuoju turtu susijusius projektus.
Ne tos prieastys
Aidas Pivorinas, Aplinkos ministro patarjas, mano, jog vertinimas, kad Pajrio mediena usidaro ir keiia veiklos pobd dl aliavos trkumo arba dl to, kad vietos perdirbjai jos neperka, nra teisingas.
Pajrio mediena buvo viena i t keli stambi lentpjvi Lietuvoje, kurios didij dal jai reikalingos apvaliosios medienos sivedavo i Rusijos ir Baltarusijos. Kitos didesns mons ir toliau skmingai veikia ir nekelia joki klausim. mons sprendimas pertvarkyti gamyb jau buvo inomas, teigia p. Pivorinas.
Kstutis Murauskas, kio ministerijos pramons ir verslo departamento direktorius, taip pat nelinks manyti, kad mon lugo dl aliavos stygiaus ar aukt kain.
Sunku patikti, kad mon nutrauk veikl dl i prieasi, juk jie turjo paangiausias technologijas. Smulkios monls isilaiko, dirba ir nesiskundia. Juk ia yra verslas ir kainas reguliuoja rinka. Vargu ar valstyb galt vesti kvotas ar kit apribojim, teigia p. Murauskas.
Blokuoti perpardavintojus
Tai, kad bankrutavo milijonus modernizavim investavusi Pajrio mediena, yra skandalinga, o kiek dar dl aliavos trkumo ir dvigubai pakilusi kain usidaro smulkij monli. alies medienos pramon gali sustoti vien dl to, kad valstybinis mik sektorius usiiminja ne pridtins verts didinimu kartu su pramone, o dirba kaip spekuliant brelis, esama padtimi piktinasi Sigitas Paulauskas, asociacijos Lietuvos mediena prezidentas.
Jo teigimu, medienos perdirbjai konkurso bdu sigyja apie 20% aliavos, likusi dal nusiperka tarpininkai, pasil iek tiek auktesn kain. Manoma, jog, norint apsaugoti alies pramon, btina diferencijuoti medienos pirkjus.
Ms Vakar medienos grup savo moni pltr investavo 0,5 mlrd. Lt, o pirkdami aliav, turime stovti toje paioje eilje su perpardavintoju, teturiniu tik mobilj telefon. Taiau jis pasilo didesn kain ir po to dar brangiau vea arba mums, arba per Klaipdos uost, arba Skandinavij. Kodl taip yra? Matyt, yra koks nors interesas, sako p. Paulauskas.
Dl esamos padties kreipsi Aplinkos ministerij, taiau nesulauk jokio atsako, medienos perdirbjai silymus teiks Seimui bei Vyriausybei. Bus siloma keisti medienos sigijimo konkurso slygas. Norima, kad pagrindinis rodiklis bt ne tik kaina, bet bt atsivelgiama ir moni investicij dyd, darbuotoj skaii bei kitus kriterijus.
Sieksime, kad Lietuvos gamintojai maksimaliai bt aprpinti aliava i valstybinio sektoriaus. Aplinkos ministerija ms praymus nereaguoja turbt nordama, kad konkursai, kurie rengiami lapkritgruod, vykt pagal tas paias taisykles, sako p. Paulauskas.
Stabilizuojasi
Ponas Pivorinas sutinka, kad medienos kainos iemet gerokai iaugo, bet augimo tempai jau sustojo, o kai kurios medienos popiermedi, bero rst pradjo kristi.
Padtis keiiasi. Skandinavijos mik ir medienos pramons koncernai, kurie yra didieji kain diktuotojai, veikiausiai jau yra apsirpin mediena ir panau, kad kainos gali ir toliau mati, prognozuoja AM atstovas.
Perdirbj piktinimsi tarpininkais p. Pivorinas atremia, kad dalis t pai medienos perdirbj Lietuvoje yra kr medienos prekybos mones.
Kodl jie tada perka ne tiesiogiai patys, o per savo antrines mones? Veikiausiai nenori, kad nesureguliavus finansini dalyk nebt suterta pagrindins mons reputacija, mano p. Pivorinas.
Jis teigia, jog apie perdirbj minimas Estijoje vestas kvotas neteko girdti.
