Vis vasar kaltinimais besisvaid medienos pardavjai ir pirkjai pirmadien turs pairti vieni kitiems akis iki lapkriio 19 d. pirkjai turi pateikti savo pasilymus urdijoms. Smulkiajam ir stambiam verslui nesusitarus, pagal kieno sukurtas taisykles bus aidiama, mediena bus prekiaujama pagal jau treius metus galiojani tvark.
Generalins urdijos organizuotame pasitarime dl medienos pardavimo apsilanks vienas smulkusis medienos perdirbjas ieidamas mesteljo: apstu kyani vairi interes aus, o aikiau netapo.
Taip yra kasmet. Ruden lyg pabaidytas varn pulkas visi isisklaido, o nutpia, kaip kam papuola, vaizdiai medienos pirkimo proces apibdina Zdislovas Truskauskas, aplinkos viceministras.
Anot jo, Vyriausyb yra patvirtinusi 20092013 m. kirtimo normas, struktr. iam laikotarpiui pirkjai turt sudaryti ilgalaikes sutartis ir tampa atslgt.
Taiau kio ministerijos prognozs neguodia: iki 2010 m. medienos poreikis dukart virys Lietuvos mik galimybes j patenkinti. Nes, pasak Benjamino Sakalausko, generalinio mik urdo, medienos pramons modernizavimas nebuvo derinamas su tiekiamos medienos struktra: mikininkai pajgs pateikti brandi medien, o perdirbjams reikia prastesns aliavos.
Kad bt paprasiau dirbti, jau kelintus metus Generalin mik urdija silo pasirayti ilgalaikes pirkimo sutartis, taiau jos nepopuliarios. Nors pagal ilgalaikes sutartis iemet buvo parduota apie penktadalis visos medienos, retas, ypa kainoms krintant, rizikuos prajusio pusmeio kainomis sudaryti sutartis ateinaniam pusmeiui, juolab kad Ukrainoje, Baltarusijoje ar Latvijoje galima rasti pigesns medienos.
Sviestas seneliui
Nors iemet buvo usimota keisti apvaliosios medienos prekybos taisykles, stambieji ir smulkieji perdirbjai, kiekvienas pldamas aikiai per ma antklod savo pus, taip ir nesugebjo suderinti interes.
Pavyzdiui, Raimundas Beinortas, asociacijos Lietuvos mediena direktorius, papasakojo istorij apie tai, kaip karo metu jo moiutei, susirgusiai tuberkulioze, gydyti vokieiai skyr sviesto. Taiau sviestas buvo atiduodamas seneliui. Nors pasakojimas nebuvo paaikintas, akivaizdu, kad visa, kas geriausia, turt atitekti stipriausiam eimos, arba iuo atveju alies ekonomikos, maitintojui.
Apsirpinim mediena reikt sieti su nacionaliniu poiriu orientuotis medienos sektori, nes ia esame lyderiai, esame pranaesni u kaimynus, sitikins asociacijos atstovas.
O Generalinei urdijai pateiktame asociacijos Lietuvos medienos silyme jau kalbama visai be uuolank sudaryti ilgalaikes sutartis turi teis medienos produkt pramons mons, kurios per prajusius 7 m. investavo medienos produkt pramon Lietuvoje ne maiau kaip 25 mln. Lt. Jiems turt atitekti ne maiau kaip 80% metinio medienos pardavim kiekio.
Dainius lekonis, Panevio prekybos, pramons ir amat rm Smulkiojo ir vidutinio verslo komiteto vadovas, I Medis savininkas, piktinasi, kad pagal tok projekt visi smulkieji, kurie perka, parduoda, praktikai likt u borto.
O gyvuot didiosios mons, usitikrinusios sau tiekim. Nors Panevio apskrityje yra nemaai medienos ir mik pramons moni, taiau toki investicij nra padariusi n viena i j, tikina jis.
Dienos kaina 0,5 mln. Lt
Laimas Devetinas, UAB Giri bizonas generalinis direktorius, gsdina vienos dienos prastova monei kainuot daugiau kaip 0,5 mln. Lt, todl danai u medien mokama urdij praoma kaina.
Jei kalbtume apie perkamus kiekius sipareigojimai vykdomi, o jei apie kain ms artimiausi konkurentai perka medien pigiau, skaiiuoja p. Devetinas. Jis vis dlto planuoja, kad 2008 m. mon i urdij pirks iki 300.000 m3, arba madaug 38% visos reikalingos medienos.
Smulkieji perdirbjai reikalauja, kad taisykls leist sudaryti ilgalaikes sutartis ir sigyjantiems nedidelius medienos kiekius, taip pat neparduoti vienam pirkjui daugiau kaip 40% vis sortiment kiekio.
Jei prekyba mediena bus skaidri, medienos visiems turt utekti, guodiasi Aleksandras Kravcovas, smulkiesiems perdirbjams atstovaujanios Vakar Lietuvos medienos perdirbj ir eksportuotoj asociacijos valdybos pirmininkas.
Bet mikininkai optimistini nuotaik nepuoselja medio ploki ir biokuro poreikis didesnis, nei jie gali poreik patenkinti.
