Rengiamos naujos apvaliosios medienos prekybos taisykls valstybiniuose mikuose sukl ant koj medienos prekybininkus. Jie prietarauja asociacijos "Lietuvos mediena" silymams riboti medienos pirkj skaii, tad savo interesams ginti kuria Medienos prekybos asociacij.
Dl mik kirvius itrauk kelios suinteresuotos puss, skiedr debes sukl umojai keisti apvaliosios medienos prekybos valstybiniuose mikuose taisykles, iniciatyvos mainti popiermedi eksport.
Pajut pavoj, kad gali bti istumti i aliavos pirkimo konkurs, didieji medienos prekybininkai met pradioje steig Medienos prekybos asociacij (MPA).
Robertas Amonas, UPM Kymmene Forest AS Lietuvos filialo direktorius, MPA direktorius, pasakoja, kad idja burtis brendo seniai, nes Lietuvoje veikia nemaai tiek didesni, tiek maesni moni, kuriuos veriasi medienos prekyba, eksportu. O imtis konkrei ingsni paspartino siekis ginti interesus kuriant naujas medienos prekybos taisykles, skatinti socialiai atsaking versl, sprsti ekologijos klausimus.
Bsime traukti darbo grup, kuri kurs taisykles, pasisakysime u konkurencija pagrstas slygas. Jei bus stengiamasi jas apriboti, kaip silo Lietuvos mediena (LM), teisiniais metodais kreipsims ES struktras, nes tai paeidia konkurencijos taisykles, tvirtina p. Amonas.
V ra, kad LM silo apsirpinim mediena sieti su nacionaliniu poiriu. Silyme Generalinei mik urdijai ji nurod, kad sudaryti ilgalaikes sutartis turi teis medienos produkt pramons mons, kurios per prajusius 7 m. investavo medienos produkt pramon Lietuvoje ne maiau kaip 25 mln. Lt.
Karlas Berneheimas (Carl Berneheim), vedijos prekybos rm pirmininkas, UAB Cebeco Timber generalinis direktorius, sako, kad toks silymas yra absurdikas, prietaraujantis ES taisyklms.
Jo manymu, maai tiktina, kad tai gali bti patvirtinta, taiau kurta asociacija sieks, kad bt igirsta ir kita pus, nes laisvojoje rinkoje turi bti sudarytos vienodos konkurencijos slygos.
Gintautas Zinkeviius, UAB Timbex vadovas, Medienos prekybos asociacijos valdybos pirmininkas, stebisi Lietuvos, ES nars, siekiu diskriminuoti ES pirkjus pagal alis.
Kai kurie perdirbjai Lietuvoje, investav padedant ES, nori turti ilyg. J pagrindin problema, kad steigia fabrikus neirdami rinkos galimybes, verslo aplink, kritik eria jis.
Ponas Zinkeviius nusiteiks rytingai jis sako, kad apie esamas iniciatyvas Lietuvoje jau yra informuotos didiosios medienos kompanijos, suinteresuotos Baltijos ali rinka, turinios lobist Briuselyje, ketinama kreiptis ES prekybos komisij, kad i pateikt savo vertinimus.
Jauiasi ignoruojami
Sigitas Paulauskas, LM prezidentas, Vakar medienos grups valdybos pirmininkas, laikosi kitokios nuomons, jis sitikins, kad turt bti suteikiama pirmenyb i valstybini mik apsirpinti mediena vietos monms ir j pirkti rinkos kaina.
Lietuvoje veikia 3 ploktes gaminanios bendrovs, o dabartin medienos pardavimo sistema ne tik neparengia puss reikalingos aliavos, bet, negana to, konkursuose pirkti medien eil rikiuoja kartu su visais spekuliantais, piktinasi jis ir sako, kad nevilt varo piktybinis institucij, toki kaip Generalin urdija, nenoras keisti esamos tvarkos.
Ponas Paulauskas sitikins, kad nacionalinis turtas mediena beatodairikai vaistomas, nes madaug tredalis aliavos ikeliauja svetur, anot jo, visos alys stengiasi i vietini aliav kurti kuo didesn pridtin vert.
Jis perspja, kad tol, kol nebus susikalbjimo ir aikios sutarties dl aprpinimo aliava, planuojamos Alytuje statyti vidutinio tankio ploki gamyklos projektas nejuds.
Ponas Paulauskas usimena, kad asociacija yra gavusi laik i medienos pramons moni, jame nurodama, kad kol nebus ilgalaiki sutari su valstybiniu sektoriumi dl aprpinimo aliava, aikia kain formule, tol gamyklos, kuri gali bti investuojama apie 400 mln. Lt, nebus.
Kai pradjome statyti Giri bizono gamykl, turjome rat, kad aliava bus aprpinta, o dabar jos stinga, tenka rankioti i vis pakampi, nes apie 1,5 mln. m3 iveama. Dabar bandoma priekaitauti, kodl statt, nes aliavos nepakanka, pasakoja p. Paulauskas.
Ne prie gamintojus
Benjaminas Sakalauskas, generalinis mik urdas, sako, kad visi pasilymai dl nauj prekybos taisykli guli Generalinje mik urdijoje, Aplinkos ir kio ministerijose, bus sudaryta darbo grup, kuri juos nagrins.
velgdamas kaimyni pavyzdius, jis paymi, kad Estijoje joki taisyklse apribojim nra, Lenkijoje galioja ypa grieti suvarymai, Latvijoje gamintojams, pateikus rodymus, sudaromos geresns slygos dalyvauti medienos pirkimo konkursuose.
Ponas Sakalauskas atkreipia dmes, kad Lietuvoje veikia painios logistikos struktros, yra kurta daug vairi tarpini moni, vadinami perpardavintojai susikr greta gamintoj, tai erzina.
Jis pripasta, kad Generalin urdija suinteresuota kuo daugiau tiesiogiai bendradarbiauti su gamintojais, tad neprietarauja, kad taisyklje atsirast gamintojo svoka. Taiau pabria, kad kalba sukasi ne tik apie Lietuvos, bet ir kit ali gamintojus, nes kitaip bt paeista ES teis.
Neradome analogo, kad bt minimas tik vienos alies gamintojas, o kit galimybs ribojamos. To ir neturt bti, sitikins p. Sakalauskas.
