Medienos itekliai yra nors ir atsinaujinantys, bet gana riboti. Pastaraisiais metais apie medienos stygi vis garsiau kalba j perdirbanios mons, nerimauja baldininkai. Akivaizdios ir medienos branginimo tendencijos. Ar i tikrj kis patiria ios ries itekli badmet?
Storulio sindromas
Bene didiausi aliavos stygi nnai patiria medio droli ploktes gaminanios mons. Deja, pirmiausia dl savo kalts. Skaiiai byloja, kad per pastaruosius devynerius metus ios akos pramons monms mik urdijos medienos pardavimus padidino 2,5 karto. Antai, jei 1999 metais medio droli ploktes gaminanios mons nupirko 131,3 tkst.m joms reikalingos aliavos, tai 2007 metais 334,1 tkst.m.
Tuo tarpu tampa ios ries medienos rinkoje kilo dl nesubalansuoto moni gamybini pajgum pltros. ios pramons akos lyderis alyje UAB Vakar medienos grup, kuriai dl verlumo ir moni modernizavimo galima isakyti nemaai kompliment. Gera produkcijos kokyb buvo reikminga aplinkyb bald monms, padedanti konkuruoti ir kit valstybi rinkose.
Tuo pat metu buvo nevertintas elementarus pltros veiksnys ios ries medienos aliav baz. UAB Vakar medienos grup akis, matyt, aptemd ES struktrini fond los. Numojus ranka pltr ribojanius veiksnius, buvo pasiryta 200 mln. lit investicijai Kazl Rdos Giri bizon, kurios metinis apetitas iaugo iki 860 tkst.m ploki medienos. O kur dar dvi ios verslo grups mons UAB Klaipdos mediena ir UAB Sakuona.
UAB Vakar medienos grup dl ploki medienos stygiaus kaltina visus aplinkui. Kalti ir smulks vartotojai, ir savivaldybs, renovavusios miest katilines ir pritaikiusios jas krenimui malkomis (t.y. mediena, tinkania ploki gamybai) ir gyventojus, savo bstui ildymui naudojanias malkas.
Ar kartais nesusidrme su storulio sindromu, kuris dl savo besoio skrandio nirta ant viso pasaulio?
Inicijuoja prekybos taisykli pakeitim
Taiau bene daugiausia priekait dl ploki medienos stygiaus susilaukia tiekjai mik urdijos ir Generalin mik urdija, koordinuojanti prekybos proces. Stambiosioms medienos perdirbimo monms n motais, kad mikininkai ne savo valia yra sprausti grietus rmus. J veikl riboja trys veiksniai. Pirma, miko kirtim norma, kuri kasmet nustato Vyriausyb, antra, smulkij ir vadinamj buitini vartotoj poreikiai ir, treia, ekonomin btinyb gerinti vertingesni medienos asortiment ieig (juk koks mikininkas i puies pjautini rast, kurie kainavo 214 lit u 1m gamins ploki medienos gamybai tinkani menkavert aliav, kainuojani 3 kartus pigiau).
Deja, medienos ploki gamintojai i realyb ignoruoja. Siuniami grsmingi ratai valdios staigoms, inicijuojami daugelio vartotoj interesus tenkinani prekybos taisykli pakeitimai.
Storulio sindromas itin rykus iame asociacijos Lietuvos mediena pasilyme dl prekybos taisykli pakeitimo: Sudaryti ilgalaikes sutartis turi teis medienos produkt pramons mons, kurios per prajusius 7 metus investavo medienos produkt pramon Lietuvoje ne maiau kaip 25 mln.lit. Jiems turt atitekti ne maiau kaip 80 proc. metinio medienos pardavimo kiekio. iuo metu galiojanios prekybos taisyklse numatyta, kad pagal ilgalaikes sutartis gali bti parduota ne daugiau 40 proc. atitinkam medienos asortiment.
Tuo bdu siekiama tiesiog uzurpuoti medienos rink, istumti i jos smulkias medienos perdirbimo mones, buitinius vartotojus, savivaldybi ilumos mones. Ir kain ar investicij dydis iuo atveju galt bti svarbiausias argumentas. Akivaizdu, kad gilesnis medienos perdirbimas sukuria didesn pridtin vert. Taiau vargu ar viskas gali bti aukojama vardan didesns pridtins vert, kurios didioji dalis iaip ar taip atitenka ne visuomenei, o gamintojui.
Todl investicijos negali bti atsietos nuo aliav bazs galimybi. Deja, uuot vertin i, atrodyt, elementari aplinkyb, medienos perdirbjai planuoja naujas investicijas medio plauo monms statyb Alytuje. Neaiku, kiek realus is projektas, taiau jis dar labiau padidint disproporcij tarp gamybini pajgum ir vietins aliav bazs galimybi.
Strateginiu poiriu nors ir pavluotas teisingiausias sprendimas bt kaimynini valstybi, pirmiausia Baltarusijos ir Ukrainos medienos aliava. Todl ir projektas kurti mon kaimyniniame Gardine, kur brandina Vakar medienos grup, turt bti gyvendintas kuo greiiau.
Telkiasi smulkiosios mons
Lietuvos medienos asociacijos ketinimai monopolizuoti medienos rink privert sukrusti smulkesnes medienos perdirbimo mones. Pastarosios prajusi met pabaigoje kr savo asociacij, kuri suvienijo apie pusimt smulkesnij medienos perdirbimo moni.
itaip bus mginama siekti interes balanso ir ivengti padties pasikartojimo mamenins prekybos rinkoje. Vyraujani padt iame kio segmente um keli stambieji prekybos tinklai, kurie, valdiai nuolaidiaujant, visikai istm smulkiuosius prekybininkus, jau ne tik primeta diskriminacines slygas produkcijos tiekjams, bet vairiais bdais pradeda mulkinti ir pirkjus, kurie i esms praranda pasirinkimo galimyb. Monopolizavimo lygis mamenins prekybos sektoriuje jau senokai gavo grsming mast. 2007 m. stambiesiems prekybos tinklams atiteko beveik 73 proc. mamenins prekybos rinkos dalies.
Medienos rinkos ypatumai
Akivaizdus yra vienas dalykas. Nepaisant stambij pramonink keliamos tampos, nuolat peram laisvosios rinkos ideolog pasilym liberalizuoti medienos rink, ji ir toliau bus reguliuojama. Tai lemia kelios esmins aplinkybs. Pirmiausia, senkant naftos ir duj itekliams, medienos reikm energijos gamyboje nuolat dids, j galima priskirti prie strategini alies itekli. Antra, valstyb dar greiiau reguliuos miko kirtim mast. (tai ir dabar Vyriausyb yra patvirtinusi 2009 2013 metams miko kirtimo normas ir struktr ). Pagaliau, treia, mikai vis labiau vertinami ne tik ekonominiu, bet ir ekologiniu, rekreaciniu ir socialiniu poiriu.
Taigi ir medienos kaina negali bti pagrindinis jos paklausos ir pasilos reguliavimo instrumentas, kaip kad daugelyje kit produkt rink. Nors akivaizdu, kad valstybins mik urdijos, veikdamos rinkos slygomis, turi siekti, kad pajamos i medienos pardavim padengt miko ruoos ir veiklos snaudas, taiau pelno siekimas nra j pagrindinis tikslas. Tai rodo kain ir kai kuri kat pokyi per 1998 2007 met laikotarp palyginimai. Apvaliosios medienos kainos per iuos metus padidjo vidutinikai 42 proc. Tuo tarpu dyzelino, kuris yra bene svarbiausias miko ruoos kat elementas, kaina iaugo 3,6 karto. Vidutinis alies mnesinis darbo umokestis per iuos metus padidjo 2,5 karto. Visos gamintoj parduotos pramons produkcijos kain indeksas laikotarp sudar 175 180 proc.
Visikai suprantama, kad vartotojai medien bevelyt pirkti kuo pigiau. Taiau priekaitai dl pernelyg brangstanios medienos nra pagrsti. Kaimynini valstybi mikininkai j parduoda kur kas brangiau. Antra, 2007 m. puies pjautimieji rstai kainavo vidutinikai 214 LT u 1 m, o Estijoje 297 litus, Latvijoje 289, Lenkijoje 280, Suomijoje 243 litus u 1 m.
Medienos bado nra
Be abejons, medienos kain augimas veria keisti ir perdirbimo moni rinkodaros strategij. Deja, ne visuomet tai pavyksta atlikti laiku. Btent i aplinkyb ir nulm Pajrio medienos pasitraukim i pagrindins rinkos. Toki pai dilem pastaraisiais mnesiais sprendia ir didiausia Europoje popieriaus ir kartono gamintoja Suomijos bendrov Stora Enso, Lietuvoje pirkdavusi kasmet apie 300 tkst. m apvaliosios medienos. i bendrov ketina kuriam laikui pasitraukti i Baltijos valstybi, o galbt ir i Rusijos rinkos. Mat, Rusija medienos eksporto muit pernai padidino iki 10 Eur u 1 m, 2009 metais ketina j pakelti iki 500 Eur u 1 m.
Daug valgumo nereikia, norint suvokti ir dar vien dalyk. Brangstant naftai ir dujoms medienos reikm atsinaujinani energijos itekli balanse nuolat dids. Tuo paiu augs ir medienos kaina. 2007 m. pradioje alyje buvo vir 200 biokuru veikiani katilini, kuri bendra instaliuota galia virijo 400 MW. Energijos pltros programose numatyta, kad jau artimiausiais metais i galia turi iaugti iki 700 MW. Dideli pareigojimai didinti atsinaujinani energijos altini panaudojim numatyti ir ES direktyvoje. Akivaizdu, kad visa ta ribos medienos vartojim kitose srityse.
Taiau bent kol kas medienos bado nra. Tra vien medienos rinkos dalyvi noras pasipelnyti kit sskaita. Ir dl to dirbtinai keliama sumaitis.
