Savo alies konkurencingum didinti galime tik skatindami mokslo ir verslo bendradarbiavim, pritaikydami moksl verslo poreikiams. Apie tai kalbama ir Lietuvos 2007-2013 m. ES struktrins paramos panaudojimo strategijoje. Deja, iandien pagal daugel inovatyvumo rodikli Lietuva uima paskutin viet Europos Sjungoje (ES). Kalbdami apie param inovacijoms ir mokslo tiriamajai veiklai turime galvoti ne apie pinigus, o apie tiksl, kur norime pasiekti. 1,5 mlrd. lit ES paramos inovacijoms ir mokslo tiriamajai veiklai nra didel suma, todl j reikia inaudoti kuo efektyviau, - sako kio ministras Kstutis Daukys.
kio ministerijos nuomone, inovacij ir mokslo tiriamosios veiklos projektai galt bti jungtiniai, t.y. mokslo staigos paramos kreiptsi kartu su verslo atstovais. Projektai turt bti reikalingi ne tik vienai monei, o visam konkreiam verslo sektoriui. Btent taip yra vedijoje, Suomijoje, Pranczijoje, Vokietijoje, Didiojoje Britanijoje ir kitose paangiose ES narse. Galimi ir investicij mokslini tyrim baz, kuri bus panaudota taikomajam mokslui ir naujiems produktams bei technologijoms kurti, projektai.
Lietuvoje mokslini tyrim potencialo augim stabdo silpnai ipltotas mokslo staig ir universitet bei kio subjekt bendradarbiavimas. Mokslini tyrim sritys ir rezultatai ne visai atitinka verslo poreikius, todl maai naudojami versle. Be abejo, siekdamos pakeisti i situacij turi dirbti visos suinteresuotos puss, - sako kio ministras.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje bendros ilaidos moksliniams tyrimams ir technologij pltrai ilieka labai nedidels - tik 0,68 proc. bendrojo vidaus produkto, o ES vidurkis apie 2 proc. Vos 6,7 proc. vis tyrj dirba verslo staigose tai emiausias lygis tarp ES nari (ES 15 rodiklis sudaro apie 50 proc.). Remiantis Europos Komisijos apibendrintu inovacij indeksu, Lietuvos inovatyvumas vertinamas 0,26 balo, o ES senj 15 valstybi nari inovatyvumas vertintas 0,44 balo. Lietuvos iradjai pateikia ypa maai patentini paraik Europos patent biurui ir Jungtini Valstij patent biurui.
Lietuvos 2007-2013 m. ES struktrins paramos panaudojimo strategijoje teigiama, kad yra du spartaus kio augimo ilguoju laikotarpiu prioritetai. Pirma, siekis keisti Lietuvos kio struktr, aktyviai pltojant auktj ir vidutini technologij moni sektori, taip pat sudarant iskirtines slygas alies smulkiojo ir vidutinio verslo gyvybingumui ir inovatyvumui. Antra, siekis sukurti efektyvi fizins infrastruktros ir verslo aplink, kuri sudaryt prielaidas verslo ir visuomens mobilumui, bendravimui ir bendradarbiavimui tarp verslo, mokslo ir valdios. O siekiant Lietuvoje sukurti europin lyg atitinkani ini ekonomik, mokslo sistema ir universitetinis mokslas turi derintis prie ekonomini permain keliam reikalavim. Tad papildomi valstybs ir ES paramos itekliai moksliniams tyrimams bus koncentruojami tose srityse, kurios atitinka Europos studij ir tyrim erdvs kokyb, tarp j ir srityse, kurios atitinka ekonomikos proverio kryptis. Numatoma aktyvi parama skmingai su pramone savo veikl susiejusi mokslini tyrim staig ir universitet bazei atnaujinti kompetencijos centrams ir tinklams stiprinti.
