Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) įspėja, kad, užsitęsus karštiems orams, padidėjo gaisrų pavojus miškuose. Šiemet šalies ugniagesiams jau teko užgesinti per 100 tokių gaisrų.

Karštomis ir sausomis šių metų liepos mėnesio dienomis Lietuvos miškuose įsivyrauja ketvirta miškų gaisringumo klasė. Į miškus ima plūsti uogautojai, grybautojai, poilsiautojai. Miško lankytojai turi būti labai atsargūs elgdamiesi su ugnimi, kad nekiltų daug nuostolių pridarantys miško gaisrai.

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šiais metais iki liepos 11 d. miškuose užregistruota 139 miško gaisrai, kilę 27,9 ha miško ploto. Vien per liepos mėnesio pirmąją dekadą miškų urėdijos jau gesino 45 miško gaisrus beveik 30 ha miško ploto. Gaisrų skaičius valstybiniuose miškuose – 87, išdegęs miško plotas – 16,8 ha, privačiuose miškuose atitinkamai 50 gaisrų ir 11 ha miško ploto.

Karštomis vasaros dienomis gaisrų miškuose kasdien daugėja ir juos užgesinti darosi vis sunkiau, ypač jeigu ugnis įsismelkia į durpingą dirvožemį.
Dažniausiai tokius gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų - sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kur gausu deguonies prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai.

Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona - iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.

Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis - automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti, teigia ugniagesiai.
Gyventojus, pastebėjusius miške beįsiplieskiantį gaisrą, ugniagesiai prašo nepraeiti abejingai pro šalį, bet pasistengti jį užgesinti, kol ugnis neišplito į didesnius plotus.

Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis, sako PAGD atstovai.
Nepavykus ugnies užgesinti, raginama nedelsiant iškviesti ugniagesius arba miškininkus ir mėginti bent ugnies plitimui užkirsti kelią - kastuvu ar lazdomis išrausti ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Jeigu liepsna įsisiautėjo, geriausia pasišalinti į tą pusę, iš kur pučia vėjas. Blogiausiu atveju patariama kreiptis pagalbos į vietos gyventojus - jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis.