pamatus kloti santaupas, spja ekonomistai, rizikinga - vir JAV, Anglijos, Australijos ir kai kuri kit stog jau kabo ipampusi kain burbulai. Bsto brangimas ramybs neduoda ir Lietuvos rinkai.
Pasak ekspert, dinamika nekilnojamojo turto rinka spariai pulsuoja beveik visame pasaulyje. Neabejojama, kad vir kai kuri ali padangi, pavyzdiui, Anglijos, Estijos, JAV, kaupiasi kain burbulai, kitur pastebimos j uuomazgos.
Staigiam bsto kain kritimui ubgti u aki stengiasi ir brangimo procesus stebintys Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos ekspertai.
Pernai, anot j, iki 50% brangusi ems sklyp ir apie 30% brangusi nauj but vert per pirmj .m. pusmet padidjo dar apie 25%.
"Kainos kyla labiau nei buvo prognozuojama, ir tai kelia rpest. Jau iuo metu pastebimas kai kuri rinkos segment isibalansavimas - paklausa yra, taiau silomi objektai netenkina pirkj lkesi dl pernelyg auktos kainos", - apie auganio kain burbulo grsm usimena Darius ulnis, "Invalda Real Estate" direktorius.
Kai kuriuose rinkos segmentuose (butai blokiniuose namuose, sklypai kai kuriose Vilniaus vietose ir kt.) kain kilimas yra pernelyg didelis.
Suvaldyti laiku
Svarbiausia, anot investicij konsultant, nedelsti kalbti apie tikrj padt, neleisti mons tuiai viltis udirbti milijon.
Anot "Ober-Haus" vadovo p. Zabiliaus, rinkos dalyviai nesuinteresuoti, kad vykt ilgam visam kiui smg suduodantys reikiniai, todl stengiamasi kontroliuoti proces.
"Bankai imasi priemoni, kad maiau paskol bt suteikiama spekuliantams, o skolindami tiems, kurie turt perka savo reikmms, i dalies ukerta keli kain kilimui, nes stabdo ikreiptos paklausos augim, virijant gyventoj poreikius", - vien i priemoni nurodo tarptautins benrovs vadovas Lietuvoje.
Estijos centrinio banko valdytojas p. Lipstokas pritaria, kad procesus galima valdyti, bank naudojamos priemons itin veiksmingos. Jis ypa daug dmesio ada skirti paskoloms privatiems asmenims, jeigu ir toliau j bus iduodama tiek daug.
Nusigria nuo Vakar
Pastaruosius kelerius metus bsto paklausa ir kainos auga beveik visoje Europoje, o investicijos nekilnojamj turt Vakarinje emyno dalyje, paymi specialistai, slgsta. Labiausiai, kai kuri skaiiavimu, kapitalas krypsta Centrin ir Ryt Europ.
"Ms skaiiavimais, per metus i investicij nekilnojamj turt Olandijoje prikapsi apie 6-7% pelno, Kanadoje - 8-9%, o Lietuvoje jau dabar - per 10%. Po keleri met gros galima tiktis tik didesns", - prognozuoja skming steigtos antrins mons veikl Loekas Markusas (Loek Marcus), tarptautins nekilnojamojo turto pltros bendrovs "Homburg N.V." direktorius Europoje.
Vakar ekspert nuomone, Vakar Europos valstybs sdi ant kain burbulo. Per 2003 m. kainos senosiose ES valstybse kilo 10-20%, neatsiliko pernai ir toliau auga iemet. Rinkos perkaitimo dabar stengiasi ivengti Vengrija, Bulgarija, kiek anksiau ypating dmes problemai skyr ekija.
JAV - pavojus
Nacionalin nekilnojamojo turto agentr grup Niujorke neseniai surengtoje spaudos konferencijoje pareik, kad greitas bsto kain augimas yra vienas i artjanio rinkos perkaitimo poymi. Statistika, anot agentros, duoda pagrindo nerimui dl rimtos ekonomins krizs.
"Pastarj deimtmet bsto kainos didjo itin greit, tokio kilimo nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo, o per iuos metus jos okteljo ypa - nuo 1980 m. tokio verlumo neufiksuota", - konstatuoja Deividas Leonardtas (David Leonardt), "The New York Times" urnalistas. Jis pabria, kad paklauss ne tik moderns apartamentai, stebina senos statybos bsto brangimas.
Prajus mnes vidutin gyvenamojo namo kaina sudar 206.000 JAV doleri - tai 15,1% didesnis negu pernai vidurkis. Nuo 2000 m. vidutin bsto kaina padidjo tredaliu.
"Rinkos pagyvjim teko matyti, bet dabartin padtis visikai kitokia - mrai gerokai labiau kait", - stebisi Mauricijus Veisis (Maurice J. Veissi), 30 m. ioje srityje dirbantis nekilnojamojo turto agentros Majamyje prezidentas.
Fredis Makas (Freddie Mac), valstybins hipotekos vadovas, pabria, kad bank paskolos - itin prieinamos. Per metus palkanos 30 met nustatyto dydio paskolai nukrito beveik procentu, iki 5,71%.
Painta kriz
JAV daugja nekilnojamojo turto specialist, pritariani nuomonei apie valstijoms gresiani rimt kriz. Nokstant bsto kain burbul jie lygina su labiausiai imtmet kainoms smogusiomis parako statinmis.
Viena pratrko 1990 m. pradioje, kai, puolant IT bendrovi akcij vertei, krito ir gyvenamj nam kainos. Susmuko tuomet rinka ir dl prasto statyb bendrovi planavimo - rinka buvo persotinta.
Konsultantai "Realtors group" skatina prisiminti ir ankstesn kain sprogimo trenksm - 1980-j kriz. Btent tada paskutinsyk bsto kainos per 12 mnesi buvo iaugusios daugiau nei 15%, kiek ir dabar. Taiau anuomet, anot ekspert, nam kain stieb trauk ir infliacija, o iemet JAV ji buvo nedidel.
JAV ekonomini tyrim bendrovs vadovas Doua apiro (Joshua Shapiro) aikina, kad prie toki sukrtim grtama tendencingai, o pirmj ilgai gydomos kio ligos simptom rinka nelinkusi laikyti rimtais ir tinkamai reaguoti dl investuotoj sitikinimo, jog "ioje srityje praloti nemanoma".
Triukinamo objekto kontrai, pasak Alano Grynspeno (Alan Greenspan), JAV centrinio banko vadovo, vir didiausi miest jau rykja. Ten bsto kainos kyla spariausiai, nors ir taip gerokai lenkia kitus regionus. Grsmingi burbulai ppso vir Floridos, Bostono - Vaingtono apylinki palei Vakarin pakrant. Ten kainos per 2004 m. iaugo 21%, Vidurio Vakaruose - apie 13%, iaurs Rytuose - 16%.
Pasak Alano Grynspeno, sprogus nekilnojamojo turto kain burbului, bsto didiulio nuvertjimo bti neturt, taiau, kaip jau yra buv anksiau, butai ir namai gali stipriai atpigti brangiausiuose didmiesiuose, primiausia Los Andele, Niujorke.
Census biuras JAV skelbia, kad nuo 2000 m. iki 2003 m. per 1 mln. doleri kainuojani nam padaugjo dvigubai. Kalifornijoje milijonieri bst daugiausia - tokios verts yra 4% valstijos bsto.
Investuoja skolintu
"The Economist" skelbia, kad bsto kain augimas pasiek rekordus Didiojoje Britanijoje, Australijoje, Ispanijoje, Pranczijoje, Olandijoje, Airijoje, Naujojoje Zelandijoje.
Nekilnojamojo turto ir bsto paskol rinkos ekspertai pabria, kad investuotoj nekilnojamj turt gretas labai pildo bankai, nes jie sudar palankias slygas skolintis. Kai kuriose valstybse bsto paskol palkanos yra kritusios iki rekordini emum, pavyzdiui, Estijoje jos nebesiekia net 3,0 %.
Andresas Lipstokas (Andres Lipstok), Estijos centrinio banko valdytojas, teigia, kad Estijos skolinimasis didja spariausiai i vis naujj ES ali, ir tai jau kelia alies bankinink, politik nerim.
Prie por savaii Estijos premjeras Andrusas Ansipas (Andrus Ansip) taip pat spjo alies gyventojus, kad pernelyg aktyvus paskol mimas ateityje gali palikti juos be darbo ir be nam: "Tie, kurie mano, jog nekilnojamojo turto kainos tik dids, eina klaidingu keliu".
V ra (2005 06 20), kad Suomijoje ir kitose ES alyse, kuriose paskolos yra pigiausios, bsto paskol palkan mara siekia 0,60,7% - tok lyg jau pasiek ir Lietuvos bank maros. Estijos bankai ypa aktyviai kaunasi dl bsto paskol ir gyventojams jau silo palankesnes slygas negu Suomija. Estijoje bsto paskol palkan mara nusirito iki 0,5%, tad, pridjus LIBOR eurais, kuris iuo metu siekia kiek per 2,11%, gauname 2,61% vidutines bsto paskol palkanas.
i met gegu Estijoje iduota rekordin 1,74 mlrd. EEK (383 mln. Lt) paskol fiziniams asmenims suma per vien mnes, teigia ios alies centrinis bankas ir perspja dl gyvenimo skolon padarini.
