Skubotai perimta ES direktyva sukėlė sumaištį cemento rinkoje, nes laikantis jos, reikėtų uždrausti cemento importą į Lietuvą. "Akmenės cementas" vasaros sezono metu negali patenkinti rinkos poreikio, todėl statybininkai nerimastingai žvalgosi valdininkų pusėn. Pastarieji supranta, jog su direktyva paskubėta, todėl daro išlygas, bet ne visiems vienodai.
Problema atsirado 2005 m. sausio 17 d. uždraudus tiekti rinkai ir naudoti cementą ir cemento turinčius preparatus, kuriems sušlapus tirpiojo chromo VI koncentracija pasidaro didesnė kaip 0,0002% sausos cemento masės. Draudimas netaikomas, jeigu cementas ir cemento turintys preparatai tiekiami naudoti tik visiškai automatizuotose sistemose, kai nebūna sąlyčio su naudotoju.
Viena iš pirmųjų perėmusi direktyvą, draudžiančią naudoti cementą su sveikatai kenksmingo chromo kiekiu, Lietuva apsižiūrėjo, jog ES dar neturi patvirtintos metodikos, kaip nustatyti chromo kiekį. Kol metodika tik projekte, importuotojai grasina teismais, tvirtindami, jog visi jiems surašyti protokolai dėl draudžiamo cemento įvežimo - neteisėti.
"Bėda, kad normatyviniai dokumentai iki šiol nėra labai aiškūs. Pavyzdžiui, įvežant cementą iš Baltarusijos, atitikties deklaraciją turėtų pildyti gamintojas arba gamintojo įgaliotasis atstovas. Baltarusija tokio atstovo - juridinio asmens, Europos Bendrijoje neturi",- pripažįsta Vilius Šileika, Ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vedėjas.
Laikantis vien šio reikalavimo, būtų užtverti keliai baltarusiško cemento importui į Lietuvą.
"Bet tai sukeltų šoką, nes cemento rinkoje nėra per daug. "Akmenės cementas" vasaros sezono metu nespėja tenkinti poreikio",- čia pat įspėja p. Šileika.
Mindaugas Sinkevičius, UAB "Specializuota komplektavimo valdyba" (SKV) direktorius, piktinasi, kad valdinikai importuotojams ir gamintojui taiko nevienodas sąlygas.
"Direktyva interpretuojama taip, kaip naudinga valdininkui ir už jo nugaros stovinčiam "Akmenės cementui". Vien reikalavimas, kad įgaliojimas būtų lietuvių kalba, yra nepriimtinas kitos šalies gamintojui", -įsitikinęs p. Sinkevičius.
Pasak jo, jei gamintojas atsiveža cemento gamybai, o ne parduoti, ir apie tai deklaruoja pasienyje, jam jokių kliūčių neturėtų būti daroma. Kitu atveju tai prieštarautų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), kurios narė yra Lietuva, taisyklėms.
Kontroliuojančiosioms institucijoms vienu metu bandant sutramdyti importuotojus, apginti cemento gamintoją ir nesužlugdyti statybų pramonės, painia padėtimi naudojasi kaimynai latviai.
"Džiugu nors tiek, kad jie patys pradėjo kalbėti, jog turėtų perimti direktyvos reikalavimus. Kitaip susidaro nelygios konkurencijos sąlygos. Yra žinių, kad baltarusiškas cementas skinasi kelią iš Baltarusijos per Latviją. Taip nukenčia ir importuotojai, ir prekybininkai",- kaimynams priekaištauja p. Šileika.
Ponas Šileika griauna mitą, neva visas baltarusiškas cementas yra su didesniu chromo kiekiu, taigi nuodingas. Inspekcijos žiniomis, dalis baltarusiško cemento gabenama į Suomiją, o ji nuodingo cemento neįsileistų.
Specialistai sako, kad, net visiškai uždraudus cemento importą, o "Akmenės cementui" gaminant vien redukuotą cementą, kuriame nuodingas chromas neutralizuotas, problema išliktų. Redukavimas neutralizuoja šešiavalentį chromą 2 mėn., o mūro, tinko bei kitų sausų mišinių, kuriuose naudojamas cementas, galiojimas siekia net porą metų.
Valdininkai sutinka, kad skrupulingai laikantis visų direktyvos nuostatų po poros mėnesių turėtų būti pašalinta visa neparduota "Akmenės cemento" produkcija iš parduotuvių, sunaikinti nuodingais tapę mišiniai.
"Direktyva - ne panacėja, nesu tas žmogus, kuris labai jai pritartų. Bet tai žingsnis, kad kenksmingo chromo sumažėtų ir rezultatas po kokio pusmečio būtų", - optimistiškai nusiteikęs Robertas Encius, Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius.
Ministerijų atstovai sutinka - dar ne visos ES šalys paiso direktyvos raidės. Tačiau įmonėms geranoriškai patariama nežiūrėti į reikalavimus atsainiai. Jei dėl kenksmingo chromo nukentėtų užsienio pilietis, įmonei tai grėstų dideliais nuostoliais.