ES ekonomikos ministrai pasiek kompromis, kad ES alies bendrovs nuo 2010 m. gals laikinai teikti paslaugas kitoje ES alyje nesteigusios antrins mons, taiau atsisak kilms alies principo.
Lietuva vienintel i 25 Europos Sjungos ali susilaik balsuojant dl prietaringai vertinamos paslaug sektoriaus reformos.
"Turinio atvilgiu direktyva yra kur kas silpnesn negu pradinis jos projektas. Pirmiausia tai pasakytina apie laikin paslaug teikim nesteigus mons. Nebeliko kilms alies principo, leidianio paslaugas kitoje ES valstybje laikinai teikti pagal savo alies statymus. Abejojame, kad i esms pakeista direktyva gals realiai utikrinti laisv paslaug judjim", aikino balsuojant susilaiks kio ministras Kstutis Daukys.
Ruden Paslaug direktyvos projektas bus svarstomas Europos Parlamente.
Kompromisas
Europos kio ministrai "palaidojo" ES naujoki i paskutinij gint vadinamj kilms alies princip, kuris bt leids laikinai teikti paslaugas kitoje ES alyje nesigilinant jos statymus. tai Europa sksteljo rankomis: "kai kurie deryb skyriai buvo grietai nelieiami".
Prie kilms alies princip pasisak Lietuvos profesini sjung konfederacijos atstovai.
"Toks valdios atstov silymas gina darbdavi teis gauti dar didesnius pelnus, bet ne darbuotoj teis gauti didesn atlyginim",- mano Artras erniauskas, Lietuvos profesini sjung konfederacijos pirmininkas.
gyvendinus kilms alies princip, bt buvusi tvirtinta teis, kad bet kurios ES alies darbdavys, dirbdamas kitoje ES alyje su savo mediagomis, darbuotojais, dirbt ir teikt paslaugas pagal statymus bei tvark tos alies, i kurios atvyko.
Teisiniai neaikumai
Savo ruotu ES pirmininkaujanios Austrijos atstovai teigiamai vertina kompromisin Paslaug direktyvos variant ir tiki, kad svarstoma Europos Parlamente ruden ji nebebus taisoma.
"Ms kompromisas toks artimas Europos Parlamento pasilymui, kad tolesni pakeitimai maai tiktini", mano Austrijos ekonomikos ministras Martinas Bartentainas (Martin Bartenstein).
Dabar direktyva sako, kad ir nesteigus antrins mons laikinai teikti paslaugas kitoje ES alyje galima. Pagal kurios alies statymus nra galutinai aiku.
"Jei Lietuvos kirpjas vaiuoja laikinai padirbti rengin Lenkijoje, nepasakyta, kokios alies statymais turi vadovautis. Kilus konfliktinei situacijai ir teisminiams ginams, greiiausiai bt remiamasi Lenkijos teise, bet visikai akivaizdu tai bus tik po teismo sprendimo. Tai sukuria teisin netikrum, neskatina veikti", ribot paslaug laisv aikina Saulius Kolyta, kio ministerijos Vidaus rinkos departamento vadovas.
Ginai - spartesni
Direktyvoje tiksliai neapibrti ir paslaug teikimo laikinumo kriterijai. Jie gali bti skirtingi kiekvienai paslaugai ir konkreiai situacijai. Vienu i aikesni poymi, kai apibriama nelaikina veikla, yra infrastruktros turjimas.
"gyvendindamos direktyv alys bandys nusistatyti tam tikrus kriterijus, ir jie bus skirtingi. Kita vertus, laikinas veikimas manomas, tad mons gali tiesiog pamginti pigiai padirbti kitoje rinkoje", aikina p. Kolyta.
Be to, verslininkams yra ir ger ini - paslaug laisvs paeidimus gals nustatyti ir nacionaliniai teismai, tad ginai turt bti sprendiami daug greiiau.
"Paslaug laisvs tvirtinimas reikia, kad j ginti turs ir nacionaliniai teismai, o ne tik Europos Teisingumo Teismas", V sak Stefanas Mikosis (Stefano Micossi), Europos politikos tyrim centro, ES nepriklausom ekspert biuro, ekspertas.
Be to, paslaug direktyva gerokai apribojo valstybi keliamus reikalavimus kitoje alyje steigiamoms ES monms. Nauja laisv paslaugoms sigalios per trejus metus nuo galutinio direktyvos patvirtinimo, preliminariai 2010 m.
